Lietuvoje ir vėl infliacija didžiausia visoje ES. Aiškinamasi, kodėl

„Gerbiamas ministre, pastaruoju metu matome, kad Lietuvoje infliacija auga sparčiausiai ne tik tarp visų euro zonos šalių, bet ir tarp Europos Sąjungos valstybių. Tikrai, aš manau, jums yra suprantama, dėl kokių priežasčių taip yra. Ir nekilnojamojo turto rinkoje. Jeigu pažiūrėsime paskutiniu metu Europos Komisijos pateiktą informaciją, kiek per dešimt pastarųjų metų išaugo nekilnojamojo turto rinkoje kainos, tai vidutiniškai Europos Sąjungoje augo 60 proc. Lietuvoje augo 180 proc., tik Vengrija mus aplenkė.

Mano konkretus klausimas: gal jūs su Lietuvos banku ruošiatės numatyti tam tikras priemones, kaip tą infliaciją pažaboti, kokiomis priemonėmis? Tai ir galvoju, nes, mano manymu, infliacija ir toliau Lietuvoje augs", - į finansų ministrą kreipėsi ekspremjeras.

„Be abejo, infliacija iš esmės kyla dėl dviejų veiksnių: vienas veiksnys yra pabrangę naftos produktai ir tai kyla iš geopolitinių veiksnių; kitas veiksnys yra, kad ir mūsų ekonomika bendrame kontekste auga greičiau negu artimiausių valstybių. Tai yra du veiksniai. Turbūt galime pridėti ir trečią veiksnį, kuris prisidės. Aišku, kad žmonės turi šiek tiek daugiau tų pinigų dėl augančių atlyginimų, augančių pensijų, taip pat ir iš II pakopos kai kas pasiėmė pinigus.

Be abejo, infliacija yra toksai gąsdinantis dalykas, bet turint stagfliacinį efektą, kai didėja infliacijos spaudimas į viršų ir ekonomikos spaudimas žemyn, su abiem efektais kovoti nelabai gali. Gali turbūt pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Akivaizdu, kad Lietuva pasirinko tokį - skatinti ekonomikos augimą per sulėtėjimą, didinti žmonių pajamas. Na ir tada, be abejo, infliacija šiek tiek yra didesnė, negu pasirinkus priešingą kelią, tai yra bandant mažinti infliaciją ir kartu pamažinti ekonomikos augimą. Toks yra Lietuvos pasirinkimas ir tikimės, kad infliacija artimiausiu laikotarpiu, 2027 metais, jau bus mažesnė", - vylėsi K.Vaitiekūnas.