Kadmis maisto produktuose. Ką daryti?

„Vakaro žinios" domėjosi, ar ir Lietuva dėl kadmio problemos turėtų skambinti pavojaus varpais.

Prancūzija nebetyli

Neseniai Prancūzijos portalas linfodurable.fr rašė apie maisto saugos agentūros ANSES (pranc. l'Agence nationale de sécurité sanitaire de l'alimentation, de l'environnement et du travail) ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad reikia susirūpinti žemės ūkyje naudojamomis fosfatinėmis trąšomis.

Minėta agentūra ragina Prancūzijoje mažinti toksiško metalo kadmio kiekio trąšose ribas, nes jos yra didesnės nei ES.

ES bendras limitas CE ženklu pažymėtoms fosfatinėms trąšoms yra 60 mg/kg kadmio. Prancūzijos vidaus reglamentavimas - 90 mg/kg.

Prancūzijoje kadmio problema siejama su fosfatų importu iš Maroko, kitų Šiaurės Afrikos telkinių, kuriuose natūraliai daugiau kadmio.

Pabrėžiama, kad Prancūzijos gyventojai pernelyg daug susiduria su kadmiu per maistą.

Teigiama, kad labiausiai užteršti maisto produktai yra pusryčių dribsniai, duona, pyragaičiai, tortai ir saldūs sausainiai, makaronai, ryžiai ir kviečiai, bulvės.

Pasak linfodurable.fr, vertinant visus šaltinius - maistą, vandenį, orą, dulkes, dirvožemį, kosmetiką, rūkymą - bei poveikio būdus (nurijimas, įkvėpimas, per odą), būtent maistas išsiskiria kaip pagrindinis.

ANSES akcentuoja, kad maistas „paaiškina" iki 98 proc. kadmio poveikio nerūkantiems.

Yra ir gera žinia

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė „Vakaro žinioms" pasakojo, kad Lietuvos geologijos tarnyba kadmį dirbamų laukų dirvožemyje tiria kartą per 5 metus, vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Būna tiriami dirvožemio mėginiai (iš 71 atraminės aikštelės) iš visos Lietuvos.

LGT informavo, kad 2011-2017 metų laukų monitoringo rezultatai parodė, kad vidutiniai kadmio kiekiai ariamajame dirvožemyje yra daugiau nei du kartus didesni, nei apatiniame dirvožemyje, nepaveiktame žmogaus ūkinės veiklos.

Ypač ryškus „praturtinimas" kadmiu nustatytas organiniuose dirvožemiuose, juose kadmio kiekis iki 22 kartų viršija jo kiekį apatinėje dirvodarinėje durpėje.

Be kadmio, identifikuota pasklidoji dirvožemio tarša gyvsidabriu ir švinu, taip pat nustatytas nežymus cinko kaupimasis.

2018-2023 metais toliau buvo atliekami tyrimai, didžiausias kadmio kiekis (apie 67 karto!) buvo nustatytas aikštelėje, kurioje drenuojama pieva 2021 metais jau buvo užstatoma mažaaukščiais namais.

„Kad didėjančios kadmio koncentracijos ariamajame dirvožemyje sietinos su fosforo trąšomis, buvo pastebėta dar 2006 metais, vykdant geocheminius tyrimus Europos šalių rėmuose.

Ypač ryškus ariamojo dirvožemio sluoksnio praturtinimas kadmiu, palyginus su dirvodariniu sluoksniu, buvo nustatytas intensyvaus žemės ūkio Europos šalyse, kurios naudoja fosforo trąšas, pagamintas iš Šiaurės Afrikos fosforitų žaliavos, mažiau - tose šalyse, kurios fosforo trąšoms gaminti naudojo apatitus, išgaunamus Kolos pusiasalyje", - aiškino V.Gregorauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad yra ir geroji žinia - Lietuvos dirbamų laukų dirvožemiai Europos šalių kontekste dar nėra „tokie turtingi" kadmio, kaip Centrinės ir Pietų Europos intensyviai dirbami dirvožemiai, sočiau tręšiami fosforo trąšomis, importuojamomis iš Afrikos.

Taršos šaltinių daug

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad Lietuvos dirvožemiuose kadmis dažniausiai nėra susijęs su vienu konkrečiu taršos šaltiniu.

Jo kiekį lemia tiek natūralus geocheminis fonas, tiek atmosferinė tarša, taip pat lokalūs taršos šaltiniai: pramonės (metalo apdirbimo, statybų), transporto, kelių, žemės ūkio.

„Tirtuose šalies dirvožemiuose viršutiniame 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje kadmio koncentracijos neviršija leistinų normų", - pabrėžė ŽŪM.

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje", kurioje kadmio ribinė vertė dirvožemyje yra 1,5 mg/kg.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš mineralinių trąšų daugiausia augalai buvo tręšiami azoto trąšomis - 2024 m. 124,9 tūkst. t. Fosforo trąšomis - 2024 m. 37,4 tūkst. t.

Vienas atvejis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) klausėme, kokia situacija dėl kadmio ir maisto užterštumo yra pas mus?

„VMVT kasmet vykdo maisto produktų, vandens, su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių bei gyvūninių subproduktų stebėseną dėl galimos taršos.

Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra viršytos 2023 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamente (ES) 2023/915 dėl didžiausios leidžiamosios tam tikrų teršalų koncentracijos maiste nustatytos leistinos teršalų koncentracijos, šiuo atveju - kadmio.

Atsižvelgiant į tai, kad didesnė kadmio kaupimosi rizika siejama su kai kuriais augaliniais maisto produktais, šios produktų grupės yra įtrauktos į vykdomą nacionalinę stebėseną", - informavo VMVT.

Pasak minėtos tarnybos, pagal 2025 metų stebėsenos planą buvo numatyta atrinkti 220 mėginių (augaliniai maisto produktai, mėsa ir jos subproduktai, žuvininkystės produktai, vėžiagyviai, dvigeldžiai moliuskai, perdirbti gyvūniniai produktai, viešai tiekiamas geriamasis vanduo bei su maistu besiliečiantys gaminiai).

Visų ištirtų mėginių rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus, leistinos normos nebuvo viršytos.

„2026 metams iš viso suplanuota atrinkti 214 mėginių iš tų pačių produktų ir gaminių grupių. Šiuo metu kadmio didžiausios leidžiamosios koncentracijos viršijimas nustatytas tik viename mėginyje, t. y. subproduktuose - šaldytuose ekologiškuose galvijo inkstuose, kuriuose aptikta 1,37 mg/kg kadmio (kai didžiausia leidžiamoji koncentracija yra 1 mg/kg)", - teigė VMVT.

Komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

Dabar trąšų įperkamumas toks, kad žmonės linkę pasikliauti tuo, kiek fosforo yra dirvoje. Naudoja bakterijas, kurios geba atpalaiduoti dirvoje esantį fosforą. Kad fosforo trąšų pirktų mažiau arba iš viso nepirktų. Tokia praktika yra taikoma.

Ar radikaliai kuo nors skiriamės nuo Prancūzijos? Gali būti, kad problematika ir Lietuvoje su laiku išryškės. Natūralus dirvų fosforingumas yra skirtingas - vienur reikia daugiau fosforo įnešti, kitur - mažiau.

Vadinasi, su papildomai įnešamu fosforu kadmio tarša laukuose gali būti didesnė.

Jeigu yra įžvelgiamas pavojus maistui, mūsų, kaip ūkininkų, pareiga yra į tuos dalykus reaguoti: taigi trąšų gamintojai technologijose turės ieškoti būdų, kaip tą kadmį - kaip šalutinę medžiagą - šalinti.

Fosforas gaminamas iškastiniu būdu, iš karjerų kasant žaliavą, paskui koncentruojant fosforo kiekį. Dabar sunkoka pasakyti, ką, iš kur importuojamės.

Dažniausiai importuojame jau apdirbtą trąšą; iš kokios žaliavos pagaminta, - čia jau klausimas. Kai sutriko tiekimo grandinės, negalėčiau atmesti ir to, kad į Lietuvą patenka trąša, gaminta iš žaliavos, iškastos Afrikoje.

Anksčiau buvo kitokie tiekimo kanalai. Beveik galiu garantuoti, kad Afrika mums buvo per tolima šalis. Gaudavome (trąšas, - aut. past.) iš Baltarusijos, o fosforo didžiąja dalimi apsirūpindavome iš Rusijos.

Ūkininkavimas vyksta ne giliau nei 20 cm, dabar netgi sekliau, nes populiarėja neariminės technologijos. Giliausias arimas - 20 cm. Giliau ir nelendame.

Medžiagos turi savybę plautis. Sakykime, turime rimtą problemą, kaip padaryti, kad nebūtų nitratinės taršos, bet nitratai gana lengvai išsiplauna. Jeigu kalbėsime grynai apie fosforą kaip veikliąją medžiagą, ji dirvoje labai lėtai juda.

Per metus azotas gali judėti iki metro, kalis - iki 10 cm, o fosforas plaunasi žemyn vos kelių centimetrų greičiu. Dėl kadmio - kaip ir natūralu, kad paviršiuje jo randama mažiau nei jo koncentracija gilesniuose sluoksniuose.

Jeigu yra pavojingos kadmio ribos žmonių sveikatai, tam yra reguliavimo tarnybos.

Komentuoja šeimos gydytoja Kristina LEBEDEVAITĖ:

Kadmis yra sunkusis metalas, natūraliai randamas gamtoje, bet dažnai naudojamas ir pramonėje, pavyzdžiui, baterijose, dažikliuose, plastikuose ir metalo dangoje.

Kadmis yra toksiškas organizmui, labiausiai žala pajaučiama, kai jis ilgą laiką kaupiasi organizme.

Kadmis į organizmą gali patekti per užterštą orą, vandenį ar maistą, ar rūkant, nes cigarečių dūmuose randama šio metalo dalelių.

Kadmis organizme gali sukelti įvairios žalos. Tai ir inkstų pažeidimai: kaupiasi inkstuose, pažeidžia inkstų kanalėlius, tai ilgainiui veda link inkstų funkcijos nepakankamumo.

Taip pat gali mažėti kaulų tankis, nes kadmis išstumia iš organizmo kalcį, todėl kaulai tampa trapūs, atsiranda skeleto deformacijos, vystosi osteoporozė.

Aktualūs ir vėžiniai susirgimai, nes kadmis yra kancerogenas. Ilgalaikis poveikis didina plaučių vėžio riziką (ypač įkvepiant), taip pat siejamas su prostatos vėžiu.

Gali būti ir kvėpavimo sistemos pažeidimai: įkvėpus kadmio dulkių ar dūmų (pvz., rūkant), pažeidžiami plaučiai.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos - kadmis pagreitina aterosklerozės vystymąsi, didina kraujospūdį. Kepenų ir imuninės sistemos veikla - didelės dozės gali pakenkti kepenims ir ilgainiui sukelti jų nepakankamumą.