Ar valdžia imsis gelbėti Sporto rūmus?

Pastatas architektūros požiūriu unikalus, jame vyko Sąjūdžio suvažiavimas, buvo pašarvotos Sausio 13 - sios aukos. Ir apskritai jie jau tapo vienu iš Vilniaus simbolių.

Sausio mėnesį šviesuomenė, susirinkusi į Mokslų akademiją, kreipėsi į Vyriausybę, prezidentą dėl Sporto rūmų pritaikymo konferencijoms ir kultūriniams poreikiams.

Tai bylojančią rezoliuciją pasirašė net 300 signatarų, akademikų, kultūros veikėjų.

Kovo mėnesį dėl jų likimo į prezidentūrą ir Premjerę kreipėsi 53 Nepriklausomybės Akto signatarai. Seime netgi buvo pasiūlyta priimti rezoliuciją Sporto rūmų klausimu.

Didelei gėdai Seimas nepanoro šio klausimo įtraukti į darbotvarkę. Pasirodo jiems nusispjauti į tai, kas pagal atliktą apklausą rūpi daugumai tautos.

Prieš balsavo net 26 socialdemokratai su Seimo pirmininku J.Oleku priešakyje, 18 konservatorių.

Labai gerai, kad publicistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas paviešino visas balsavusių prieš pavardes. Rinkėjai turi žinoti savo „didvyrius", kuriems juos išrinkusiųjų žmonių nuomonė reikalinga kaip „šuniui penkta koja".

Pagaliau atsibudo ir prezidentūra. Balandžio viduryje įvyko pasitarimas dėl Sporto rūmų, kuriame prezidentas išreiškė „susirūpinimą" dėl apleisto pastato ir paragino institucijas imtis darbų.

Suprask, jūs ten vieną kartą susitarkit kam atiteks šis „riebus" kąsnelis, o man vienodai, ar ten bus žydų muziejus, ar erdvė vienadieniams performansams, ar dar vienas pliažas Vilniuje, ar kas nors kita.

Atrodytų, kad visuomenė deda daug pastangų išgelbėti unikalius rūmus nuo sunykimo ir vertelgų. Bet čia kaip toje patarlėje „užkliuvo už varčios ir viskas iš pradžios".

Aukščiausio rango politikai nieko nesiima, „tempia gumą". Vėl bus mojuojama nuvalkiota žydų kapinių korta. Ji labai patogi, nes pas mus apie žydus tik gerai arba nieko.

Bus ir toliau sekama pasaka apie parkavimo vietų stygių prie Sporto rūmų. Akivaizdu, jog kai kam naudinga, kad unikalus, istoriniu tapęs Vilniaus pastatas neatkuriamas nyksta, tiesiog fanatiškai priešinamasi jame įkurti Konferencijų ir kultūros centrą, mat pernelyg „auksinėje" vietoje stovi.

Čia visa delsimo esmė - vieta „auksinė" ! O juk viskas tokio centro įkūrimui yra: Vyriausybės užsakytas, paruoštas ir apmokėtas projektas, statybų leidimai. Ir pinigai čia nėra svarbiausi.

Svarbiausia - nenoras padaryti visai Lietuvai reikšmingą darbą. O nenorima dažniausiai tada, kai yra interesas nenorėti.

Eilinį kartą stebina totalus valdžios abejingumas neabejingų žmonių pastangoms išsaugoti unikalius Sporto rūmus suteikiant jiems deramą paskirtį.

Kreipiuosi į Premjerę. Nagi, parodykite, kad turite charakterį ir ryžtingai imkitės Sporto rūmų atnaujinimo ir pavertimo Konferencijų ir kultūros centru.

Išgelbėkite šį unikalų ir Lietuvos istorijai svarbų statinį nuo vertelgų užgrobimo, o vėliau, galbūt, ir sunaikinimo. Padarykite šio projekto įgyvendinimą svarbiausiu savo, kaip premjerės, tikslu. Tada įeisite į istoriją, jūsų darbas premjere nebus tik vienu iš daugelio niekuo neįsimenančių atkurtos Lietuvos vyriausybių.

Tada žmonės ir po daugelio metų kalbės: Algirdas Brazauskas atstatė Valdovų rūmus, o Inga Ruginienė prikėlė naujam gyvenimui Sporto rūmus.

Suprantu, kad nebūsiu išgirstas, nes „šuns balsas į dangų neina", bet gal atsiras koks nors jūsų patarėjas ir pašnibždės jums į ausį šią idėją?

Ar dar prisimename kiek buvo kritikos dėl A.Brazausko ryžto atstatyti Valdovų rūmus? Kas tik jo nekoneveikė! Bet jis ėmėsi ir padarė.

Dabar visi laimingi, net tie, kurie jį kritikavo - čia vyksta koncertai, ekspozicijos, priiminėjami garbingi užsienio svečiai.

Vilnius be jų jau tapo neįsivaizduojamas.