Ministras apie pasiruošimą oro pavojams: sunkiausiai sekėsi oro uostams

„Matome, kad sunkiausiai sekėsi oro uostams ir Transporto kompetencijų agentūrai (TKA). Kaip pavyzdys, oro uostų (pareiga – ELTA) yra komunikacija, tačiau jiems paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek tęsėsi visas „raudonas“ įspėjimas dėl oro atakos. TKA tuo metu vedant žmones į saugias patalpas, paaiškėjo, kad jos yra užkrautos ir paverstos sandėliu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė susisiekimo ministras.

„Šiuos klausimus reikia spręsti, todėl bus sudaryta tyrimų komisija, kuri išnagrinės visas šias situacijas ir pateiks savo vertinimus bei atsakymus“, – tikino J. Taminskas.

Tiesa, pasak susisiekimo ministro, tarp jo vadovaujamai institucijai pavaldžių įmonių kone geriausias pavyzdys, kaip tvarkytis oro pavojaus akivaizdoje buvo Lietuvos geležinkeliai (LTG).

„Turime ir gerų pavyzdžių – tokių, kaip LTG. Kol Vilniuje buvo oro atakos įspėjimas, traukinys iš Kauno (į sostinę – ELTA) nebuvo išleistas išvykti. Tuo metu traukiniai, kurie buvo kelyje, buvo stabdomi artimiausioje stotyje, kurioje būtų saugu keleiviams“, – teigė J. Taminskas.

„Aišku, buvo ir tobulintinų aspektų, kuriuos LTG jau įsivertino ir tuos visus algoritmus ketina patobulinti“, – pripažino Vyriausybės narys.

Nenumatytos priedangos ir pavėlavę įspėjimai

Anot ministro J. Taminsko, Vilniaus oro uoste ar bet kuriame iš Lietuvos oro uostų nėra numatytos specialios priedangos, o trečiadienio oro pavojus išryškino šios problemos svarbą.

„Šis pavyzdys tikrai parodė, kad LTOU turi, kur pasitempti saugumo srityje. Tam tikros patalpos, kaip bagažo skirstymo ir priėmimo patalpos, galėtų būti kuriam laikui laikomos saugios ir ten galėtų būti nuvesti keleiviai, tačiau šįkart – taip nebuvo padaryta“, – teigė J. Taminskas.

„Patalpos, kurios atitiktų priedangos reikalavimus – tam reikia laiko ir finansų. Tiesa, patalpos, kurios yra saugesnės nei tiesiog būti išvykimo terminale, tai bagažo skirstymo patalpos, jos galėjo būti naudojamos ir trečiadienį“, – tikino Vyriausybės narys.

Pasak J. Taminsko, oro pavojaus metu Vilniaus oro uoste buvo apie 1,5 tūkst. žmonių.

„Visi asmenys, kurie buvo išvykimo ir atvykimo terminaluose – išvykimo terminale buvo skaičiuojama apie 1,4 tūkst. asmenų, atvykimo – apie 120 – jie turi būti įspėjami ne tik lietuvių kalba, tačiau ta komunikacija nesuveikė – žinutės nebuvo paruoštos ar laiku išsiųstos.

Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip netinkamai šiuo atveju veikė algoritmai ir nebuvo pasiruošta. Sudaryta tyrimų komisija viską išnagrinės ir bus pateiktos išvados, iš kurių reikės mokytis“, – kartojo jis.

Anot susisiekimo ministro, liepą iš LTOU generalinio direktoriaus pareigų pasitraukiantis Simonas Bartkus įsipareigojo spręsti iškilusius klausimus, viską, kas buvo netinkama ir klaidas taisyti.

J. Taminskas priminė, jog LTOU rengia projektą naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui ir patikino, jog naujose patalpose yra planuojama speciali priedanga. Tiesa, kaip teigė jis, jos planuojamas dydis ministerijos netenkina.

„Atvykimo terminale yra planuojamos priedangos patalpos, tačiau jos turėtų būti didesnio masto, kad talpintų daugiau žmonių. LTOU vadovams pastebėjau, kad tai yra tobulintina naujojo terminalo projekte. (...) Ten numatoma priedanga, tačiau tai, kiek žmonių ji talpintų, Susisiekimo ministerijos netenkina. (...) LTOU vadovas mums negalėjo pasakyti, (kiek tiksliai asmenų toje priedangoje tilptų – ELTA)“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat turėjo priekaištų LTOU dėl bendrovės viešos komunikacijos po įvykusios situacijos.

„Visada yra smagu džiaugtis pasiekimais, tokiais kaip didėjančiu keleivių srautu, kas savaime yra suprantama ir nėra išskirtinis LTOU nuopelnas, tačiau tai yra kasdienė siekiamybė – darbas, kuris turi būti padarytas.

Pripažinti klaidas ir jas taisyti, tuo metu, yra sudėtinga. Sunku yra pasiruošti ir krizinėms situacijoms – oro uostams tikrai yra, kur pasitempti. Tai, kad oro uostuose yra iššūkis su saugumu, buvo identifikuota prieš daugiau nei du mėnesius“, – tikino J. Taminskas.

Ragina įsidiegti antidronines sistemas

Pasak susisiekimo ministro, jo vadovaujama institucija jau kurį laiką ruošiasi stiprinti Lietuvos kritinės infrastruktūros saugumą, tačiau pastebi, jog oro uostai, lyginant su Klaipėdos jūrų uostu, atsilieka – nėra įsirengę antidroninės sistemos.

„Mes su tuo (kritinės infrastruktūros saugumu – ELTA) dirbame jau antrus metus. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra įsidiegęs antidroninę sistemą, kuri gali fiksuoti dronus iki 30 km spindulio ir 300 m aukščio nuo uosto. Tuo metu intensyviai dirbame su oro uostais, kad šie taip pat pagaliau įsidiegtų antidronines sistemas, nes kol kas tokių neturi“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.