Kristinai Orbakaitei teko įrodinėti, kad gamta ir jos nenuskriaudė

Bet laikui bėgant atlikėja išsiveržė iš garsiosios mamos šešėlio ir pati tapo žvaigžde. Koks buvo jos kelias į šlovę ir ką ji veikia dabar?

Muzika, baletas, teatras, kinas

Kristina Orbakaitė gimė 1971 metų gegužės 25-ąją Maskvoje.

Jos mama, Ala Pugačiova, tuomet tik buvo pradėjusi dainininkės karjerą, o tėvas Mykolas Orbakas buvo estrados artistas, dirbo cirke.

Kadangi abu gimdytojai daug gastroliuodavo, būsimąją žvaigždę daugiausia augino močiutės ir seneliai.

Kai Kristinai buvo dveji, A.Pugačiova ir M.Orbakas išsiskyrė, o mergaitė dažnai gyvendavo pas tėvo gimines Lietuvoje.

Mokyklą lankyti ji pradėjo Maskvoje, mokėsi specializuotame licėjuje, kuriame buvo sustiprintai dėstoma anglų kalba.

Lygiagrečiai mergaitė mokėsi dainavimo ir skambino fortepijonu, o po pirmojo apsilankymo Didžiajame teatre užsidegė noru šokti baletą.

„Būdama dešimties ji nuolatos prašė manęs leisti ją į baleto mokyklą. Ir aš susitariau su Didžiojo teatro baleto mokykla, kad ją ten priimtų", - vėliau pasakojo A.Pugačiova.

Tiesa, mokslai baleto mokykloje truko neilgai: maždaug po metų Kristina metė pamokas, nes nusprendė, kad jos ūgis ir kūno sudėjimas netinka klasikiniam baletui.

Tačiau meilė šokiui neišblėso, ir po keleto metų K.Orbakaitė pradėjo šokti kolektyve „Recital", kuris dalyvaudavo jos motinos koncertuose.

Mergina planavo stoti į teatro mokyklą, bet padaryti tai iškart po mokyklos jai nepasisekė: 9-ojo deš. pabaigoje ji jau aktyviai dirbo, o 1991 m. pagimdė pirmagimį Nikitą.

Aukštąjį išsilavinimą K.Orbakaitė įgijo vėliau - 1987 m. baigė Rusijos teatro meno instituto (GITIS) aktorinį fakultetą, kuriame neakivaizdžiai mokėsi Vladimiro Andrejevo klasėje.

Pirmą kartą į didžiąją sceną Kristina Orbakaitė žengė būdama dar vaikas: 1978 m. programoje „Linksmosios natos" ji atliko dainą „Saulutė juokiasi", o 1983 m. kartu su mama sudainavo jos hitą „Ir viskas dar bus".

Pradedančioji artistė po truputį pradėjo vis dažniau pasirodyti televizijos koncertuose ir muzikinėse laidose, tačiau tikrai išgarsėjo būtent kine.

1982 m. ji laimėjo atranką ir gavo pagrindinį vaidmenį R.Bykovo dramoje „Baidyklė".

Iš pradžių režisierius abejojo, ar verta filmuoti Alos Pugačiovos dukterį, bet per repeticijas įžvelgė reikiamą 11-metės mergaitės nuoširdumą ir vidinę jėgą, ir pasirinko būtent ją.

Filmas ekranuose pasirodė 1984-iais ir tapo vienu labiausia aptarinėjamų savo meto projektų: moksleivės, susidūrusios su bendraklasių žiaurumu ir patyčiomis, istorija sulaukė plataus atgarsio, o pati K.Orbakaitė po premjeros „atsibudo garsi".

Lygiagrečiai atlikėja toliau dainavo. 1984 m. ji atliko I.Nikolajevo kompoziciją „Na kodėl", o po metų laidoje „Ryto paštas" pristatė dainą „Tegu kalba", kuri tapo vienu iš jos pirmųjų hitų ir vėliau įėjo į dainininkės debiutinę plokštelę.

Muzikinė karjera

Nežiūrint „Baidyklės" sėkmės, K.Orbakaitė ilgai buvo vertinama pirmiausia kaip A.Pugačiovos dukra, o ne savarankiška atlikėja. Pasak dainininkės, karjeros pradžioje jai nuolatos tekdavo įrodinėti publikai ir kolegoms, kad pati yra šio to verta.

„Atrodė, kad viskas turėtų sektis lengvai. Bet ne, priešingai! Mat aplinkiniai galvodavo: "Aha, privilegijuota, pramušė, prastūmė!" Su tokiu nepasitikėjimu susidurdavau labai ilgai. Ir, beje, nuolat buvau lyginama su mama, ir visąlaik reikėjo įrodinėti, kad nesu talentingos mamos netalentinga dukra", prisiminė ji.

10-ojo deš. pradžioje K.Orbakaitė pradėjo įrašinėti solines dainas, kurių didžiąją dalį jai kūrė kompozitorius Igoris Nikolajevas.

1994 m. pasirodė debiutinis dainininkės albumas „Ištikimybė", kurį prodiusavo jos pirmasis gyvenimo draugas Vladimiras Presniakovas jaunesnysis.

Tuo metu ji pradėjo aktyviai gastroliuoti ir dalyvauti populiariose televizijos laidose, įskaitant „Metų dainą" ir A.Pugačiovos „Kalėdinius susitikimus".

Dešimtmečio antrojoje pusėje K.Orbakaitės populiarumas pastebimai išaugo. 1996 m. ji išleido antrąją plokštelę „Nulis valandų nulis minučių", o 1998-iais pristatė trečiąjį studijinį darbą „Tu".

Vienu didžiausių jos hitų tapo daina „Gegužė" („Mai"), kurią parašė taip pat I.Nikolajevas.

2000 m. K.Orbakaitė išleido to paties pavadinimo albumą, kuris įtvirtino jos kaip vienos populiariausių šalies popmuzikos atlikėjų statusą.

Dainininkės populiarumo pikas - XXI a. 1-ojo ešimtmečio pradžia, būtent tada buvo įrašytos jos geriausios plokštelės.

2007 m. K.Orbakaitė įrašė dar vieną duetą su mama: kompozicija „Vėl pusto" pirmą kartą nuskambėjo filme „Likimo ironija. Tęsinys", o atlikėjoms pelnė premiją „Auksinis gramofonas".

2013 m. buvo išleistas jubiliejinis, dešimtasis albumas „Kaukės", 2016 m. - „Nemiga", vėliau ji išleido keletą singlų .

Sena meilė - kinas ir teatras

Po „Baidyklės" K.Orbakaitė padarė nedidelę pertrauką ir grįžo į kiną jau pilnametė. 1991 m. ji vaidino filme „Vivat, gardemarinai" ir sagos tęsinyje, dramoje „Limita", trileryje „Fara" ir kt.

Naujajame tūkstantmetyje K.Orbakaitė toliau filmavosi: žvaigždę galima pamatyti serialuose „Maskvos saga" (2004), „Bulvarų žiedas" (2014), nemažai kino filmų. K.Orbakaitė turi patirties ir teatro scenoje.

1995 m. ji pirmą kartą išėjo į sceną Maskvos Dailės teatre, spektaklyje pagal V.Gibsono pjesę „Pirmadienis po stebuklo": už aklos kurčnebylės merginos Helen Keler vaidmenį Kristina pelnė premiją už geriausią moters vaidmenį.

Po daugelio metų žvaigždė debiutavo teatro „Sovremenik" scenoje - 2018 m. suvaidino šokėją Gitel Moską spektaklyje „Dviese sūpuoklėse".

Privati teritorija

Pirmuoju Kristinos Orbakaitės mylimuoju tapo dainininkas Vladimiras Presniakovas jaunesnysis: jaunuoliai susipažino 1986 m. ir netrukus pradėjo gyventi kartu. 1991 m. porai gimė sūnus Nikita, bet nepaisant to, K.Orbakaitė ir V.Presniakovas oficialiai nesusituokė. 1997 m. po 11 bendro gyvenimo metų, jiedu išsiskyrė.

Nuo 1997 m. iki 2001 m. dainininkė palaikė artimus santykius su verslininku Ruslanu Baisarovu, su kuriuo 1998 m. susilaukė sūnaus Denio.

Išsiskyrę partneriai kurį laiką palaikė normalius santykius, kol 2009 m. K.Orbakaitė pareiškė, kad R.Baisarovas pagrobė jos sūnų.

Vėliau paaiškėjo, kad jis išties išsivežė Denį atostogų į Čečėniją ir neparvežė namo iki mokslo metų pradžios.

Verslininkas aiškino savo poelgį tuo, kad dainininkė ketino išsiųsti vaiką gyventi JAV, ir per teismą pareikalavo teisės auginti sūnų.

Vėliau į konfliktą įsikišo Ala Pugačiova, kuri viešai palaikė dukrą ir apkaltino buvusį žentą žiauriu elgesiu su Kristina. Primadona teigė, kad dar jiems gyvenant kartu R.Baisarovas neva keldavo ranką prieš Kristiną; pasak jos, per vieną barnį jis sulaužė Kristinai nosį.

„Man reikėjo gero žento, o jis sumušė mano dukterį", - sakė A.Pugačiova programos „Tegu kalba" eteryje.

K.Orbakaitė ir R.Baisarovas keletą mėnesių aiškinosi santykius teisme, istoriją plačiai nušvietė spauda.

Galop buvusiems partneriams pavyko susitarti taikiai: Denis gavo galimybę pats rinktis, su kuriuo iš tėvų gyventi.

Vėliau K.Orbakaitė ir R.Baisarovas dėl sūnaus susitaikė.

2004 m. K.Orbakaitė susipažino su amerikiečiu rusų kilmės verslininku Michailu Zemcovu.

Jau po metų pora atšoko vestuves - ši santuoka dainininkei yra pirmoji oficiali.

2012 m. jiems gimė dukra Klaudija, o K.Orbakaitė daugiau laiko pradėjo leisti JAV, kur gyvena ir dirba jos vyras.

Vyresnysis K.Orbakaitės sūnus Nikita gyvena JAV, Denis Baisarovas mokėsi D.Britanijoje, po to grįžo į Rusiją ir kuria savo verslą.

Dukra Klaudija kol kas mokosi amerikietiškoje mokykloje, domisi muzika ir šokiais.

Šiandien

Nuo 2012 m. Orbakaitė gyvena dviejose šalyse - JAV ir Rusijoje, tačiau didesniąją laiko dalį praleidžia su šeima Majamyje.

Po 2022 m. dainininkė gerokai rečiau pasirodo tėvynėje, o 2024 m. dalis jos koncertų Rusijos miestuose buvo atšaukti.

Žiniasklaida tai susiejo tiek su visuomenės skundais, tiek su jos mamos Alos Pugačiovos pozicija.

Pati K.Orbakaitė stengėsi vengti griežtų politinių pareiškimų ir viešai padėties praktiškai nekomentavo.

Atšaukus gastroles Rusijoje, dainininkė visas jėgas skiria gastrolėms užsienyje: pastaraisiais metais ji aktyviai koncertuoja JAV, Izraelyje ir Europos šalyse.