Princesė Diana - širdžių karalienė

Buvo aptarinėjamas kiekvienas jos žingsnis, kiekviena asmeninio gyvenimo smulkmena, kiekviena jos gyvenimo diena.

Iš pradžių ji buvo tiesiog aukštuomenės kronikos herojė, o vėliau savo labdaringa veikla, nuoširdžia užuojauta kenčiantiems žmonėms pelnė plačiųjų visuomenės sluoksnių pagarbą.

Vienos iš BBC apklausų duomenimis Diana užėmė trečiąją vietą šimto garsiausių per visą istoriją britų sąraše.

Visos mergaitės svajoja tapti princesėmis

Velso princesė ledi Diana Frensis Spenser (Diana Frances Spencer) gimė 1961 m. liepos 1-ąją Sandringeme, garsioje Anglijos aristokratų šeimoje: tėvas Edvardas Džonas Spenseris, Eltorpo vikontas, buvo Spenserių - Čerčilių giminės atstovas (jai priklausė ir Vinstonas Čerčilis).

Kai Dianai sukako 7 metai, jos tėvai išsiskyrė. Mergaitės mama persikėlė į Londoną ir netrukus ištekėjo už amerikiečio verslininko, o penki jaunieji vikonto įpėdiniai liko su tėvu.

Prisimindama šį savo gyvenimo etapą Diana rašė: „Tėvai buvo užsiėmę sąskaitų suvedinėjimu. Dažnai mačiau mamą verkiančią, o tėtis net nebandė mums ką nors paaiškinti. Mes nedrįsome klausinėti. Auklės vis keitėsi. Viskas atrodė be galo trapu".

Kai Dianai sukako 12, ji buvo priimta į privilegijuotą mergaičių mokyklą Kento grafystėje. Deja, mokslai jai sekėsi sunkiai, tačiau mokytojai pastebėjo neabejotiną Dianos talentą muzikai ir šokiams.

Diana skaudžiai pergyveno artimiausių žmonių išsiskyrimą. Netrukus Džonas Spenseris vedė antrąjį kartą.

Dianos biografija primena klasikinį pasakos apie Pelenę siužetą: švelnus, rūpestingas tėvas stengėsi sušvelninti motinos praradimo skausmą, rengė vaikų šventes ir pokylius, samdė šokių ir dainavimo mokytojus, asmeniškai atrinkdavo geriausias aukles ir tarnus. O pamotė vyro vaikus ne itin mėgo.

Tikriausiai būtent šeimyninės aplinkybės princesei įskiepijo nepriklausomo gyvenimo ir savarankiškumo pomėgį: sulaukus pilnametystės tėvas jai padovanojo butą Londone, o Diana įsidarbino vaikų darželyje.

Tai buvo tarsi savarankiškumo deklaracija, nors išgyventi iš auklėtojos padėjėjos atlyginimo - 1 svaro už valandą - ji tikrai nebūtų galėjusi.

1975 m. mirė Dianos senelis iš tėvo pusės, Džonas Spenseris tapo grafu, o Diana gavo ledi titulą. Šeima persikėlė į seną giminės reizdenciją - Oltorpo dvarą.

Pirmoji meilė

8-ojo deš. antrojoje pusėje Diana susipažino su princu Čarlzu, kuris atvykdavo į Oltorpą medžioti. Iš pradžių Anglijos sosto įpėdinis mergino Dianos vyresniąją seserį Sarą.

O 1979 m. lapkritį ir Diana buvo pakviesta į karališkąją medžioklę. Grakšti ir miela mergina patraukė princo dėmesį.

Vėliau jis rašė, kad Diana pasirodė jam „žavi, gyva ir sąmojinga mergina, su kuria yra įdomu". Sara Spenser vėliau sakė, kad atliko Kupidono vaidmenį.

Taip Pelenė sutiko savo princą. Beje, Čarlzas buvo geidžiamiausias D.Britanijos jaunikis, būtent dėl to jis įgijo aukštuomenės lovelaso reputaciją, galėjo pasigirti daugybe romanų.

Suprantama, jaunoji Diana Spenser idealiai tiko būti britų karūnos paveldėtojo žmona, ne tik dėl aukštos kilmės, bet ir dėl viešo kuklios, išauklėtos ir patrauklios asmenybės įvaizdžio.

Oficialios piršlybos įvyko 1981 m. per romantišką vakarienę žvakių šviesoje Bakingemo rūmuose. Naujiena akimirksniu pasklido po visą D.Britaniją ir, reikia pasakyti, tapo šviesos spinduliu tamsiais ekonomikos sąstingio, tuomet kausčiusio Anglijos visuomenę, laikais.

Jungtuvės turėjo tapti „amžiaus vestuvėmis", joms ruoštis pradėta iki paskirtos datos - liepos 29-ios - likus dar daug laiko.

Pelenės istorijos kulminacija tapo iškilminga ceremonija šv.Pauliaus katedoroje Londone, kurios transliaciją per televiziją stebėjo 750 mln. žmonių.

Šiems žmonėms pasaka tapo tikrove, o Diana jų akyse galutinai pelnė svarbiausios princesės planetoje titulą.

Prašmatni Dianos vestuvinė suknelė iš šilko taftos su pūstomis rankovėmis, gilia iškirpte ir ilgu šleifu, puošta perlais ir blizgučiais, išsiuvinėta rankomis tapo vienu žinomiausių per visą istoriją vestuvinių apdarų.

Po vestuvių ceremonijos sutuoktiniai išvyko į oficialią kelionę po savo titulines valdas. Per tris dienas princas ir princesė dalyvavo 18 susitikimų su Velso gyventojais.

Būtent ši kelionė tapo pirmuoju žingsniu visuotinės besąlygiškos žmonių meilės Dianai keliu.

Per kitus porą metų jauna pora tapo tėvais: 1982 m. pasaulį išvydo princas Viljamas, o 1984 m. - princas Haris. Tapusi mama, Diana nepamiršo ir savo viešojo įvaizdžio.

Kaip rašoma straipsnyje „Ledi Di: mėlyno kraujo stiliaus ikona", 9-me dešimtmetyje Diana pradėjo kurti savo įvaizdį, rinkdamasi klasiką, elegantiškumą ir tik tokią aprangą, kuri nepriekaištingai atrodė ant jos sportiškos figūros.

Ji visada pati rinkosi prekių ženklus, pirmenybę teikdama „Versace", „Christian Lacroix", „Ungaro" ir „Chanel". Tada ir prasidėjo Dianos gimimas - kol kas ne visuomenės veikėjos, bet mados industrijos mūzos.

Diana dažnai organizuodavo neformalius susitikimus su žurnalistais, į kuriuos vesdavosi vyresnįjį sūnų. Taip ji demonstravo santykius su vaikais, netipiškus to meto motinų kartai, juolab karališkajai šeimai.

Be to, princesė Diana mėgo su vaikais išsiruošti į miestą, visiškai paprastai, be jokių ceremonijų galėdavo apsilankyti zoologijos sode arba pramogų parke.

Siekdama, kad vaikai suprastų, kaip gyvena paprasti žmonės, kokios svarbios yra žmogaus teisės, Diana sūnus vedžiodavo į susitikimus su pacientais savo globojamose gydymo įtaigose ir net lankydavosi benamių nakvynės namuose.

Baigiantis 9-jam dešimtmečiui viešasis princesės Dianos įvaizdis pradėjo keistis į konservatyvumo ir tradiciškumo pusę, ir tai sutapo su jos labdaringa veikla ir taikdariška misija.

Drovi, lengvai sutrinkanti ledi Di virto ryškia visuomenės veikėja. Ji nesivaržydama diskutuodavo su įvairių religinių bendruomenių, tautybių, socialinių sluoksnių ir politinių partijų atstovais.

Diana asmeniškai dalyvavo perduodant aukas Paramos sergantiems AIDS fondui, raupsų misijai, vaikų ligoninėms visame pasaulyje, Anglijos nacionaliniam baletui.

1987 m. Diana prieš šimtus televizijos kamerų viešai paspaudė ranką sergančiajam AIDS, ir tai buvo pirmasis žingsnis nutraukiant infekuotųjų ŽIV socialinę izoliaciją.

Jos paskutinioji misija buvo programa prieš priešpėstinių sausumos minų naudojimą. Diana apkeliavo daugybę šalių, nuo Angolos iki Bosnijos, kad pamatytų siaubingas šio ginklo naudojimo pasekmes..

Nelaiminga pasakos pabaiga

10-ojo dešimtmečio pradžioje Dianos ir Čarlzo santykiai visiškai atšalo. Sutuoktinių santykiams labai pakenkė intymus Čarlzo ryšys su Kamila Parker Boulz (Camila Parker Bowles) - ištekėjusia moterimi, su kuria princas susitikinėjo jau iki vedybų.

O ir pati Diana sulaužė ištikimybę vyrui. Galop tuometinis D.Britanijos ministras pirmininkas Džonas Meidžoras (John Major) paskelbė apie Velso princo ir princesės sprendimą gyventi atskirai.

Apie skyrybas dar nebuvo kalbama, bet kitais metais Čarlzas televizijos laidų vedėjui Džonatanui Dimblbiui (Jonathan Dimbleby) prisipažino, kad buvo Dianai neištikimas.

Skandalingą interviu televizijai davė ir Diana. 1996 m. m. rugpjūtį karalienės Elžbietos II iniciatyva buvo pradėtas skyrybų procesas.

Dianos asmenybė nenustojo dominti visuomenės ir po skyrybų. 1997 m. spaudoje pasirodė informacija, kad ji užmezgė audringą romaną su Dodžiu Al Fajedu (Doddy al Fayed), milijardieriaus Mohamedo Al Fajedo sūnumi.

Pasaka apie Pelenę tragiškai pasibaigė 1997 m. rugpjūčio 31-ąją: Diana, Dodis Al Fajedas, Dianos sargybinis Trevoras Rysas Džonsas (Trevor Rees Jones) ir vairuotojas Anri Polis (Henri Paul) pateko į automobilio avariją tunelyje po Almos tiltu Paryžiuje.

Dodis ir Anri žuvo vietoje, Diana buvo nugabenta į ligoninę, kur nuo gautųjų traumų mirė.

Avarijos priežastis nenustatyta iki šiol, likęs gyvas Trevoras nesugebėjo atkurti įvykių eigos.

Žurnalistai iškėlė keletą katastrofos versijų: Anri Polio apsvaigimas nuo alkoholio, greičio viršijimas, siekiant pabėgti nuo paparacų, ir sąmokslo prieš Dianą teorija.

Mįslingos ledi Di mirties aplinkybės iki šiol neduoda ramybės jos gerbėjams visame pasaulyje ir bulvarinei spaudai.