Skandalingas Mauricijaus Katelano menas, vertas milijonų

Ilgus metus nepripažintas, jis vis dėlto sugebėjo pelnyti šlovę ir platų pripažinimą. O dar jis - vienas brangiausių pasaulyje šiuolaikinių menininkų, sugebėjęs gerokai praplėsti visuomenės meno suvokimo ribas.

Italas Mauricijus Katelanas gimė 1960 metais Padujos mieste neturtingoje valytojos ir sunkvežimio vairuotojo šeimoje.

Nuo vaikystės jis troško užsidirbti daug pinigų, visai nesvarbu, kuo ir kaip. Dirbo jis ir pašte, ir virėju, ir valytoju, ir spermos banko donoru, teko dirbti net morge. Išskirtine savo elgsenos savybe pats laiko ... idiotizmą.

„Daryti meną" jis niekur nesimokė. Tačiau nesuskaičiuojamą daugybę kartų visur prisistatydamas kaip menininkas jis savo pasiekė: nuo 9-ojo deš. pabaigos Mauricijus pradėjo eksponuoti savo darbus įvairiose parodose.

Iš pradžių tai buvo visokie juokingi taikomojo pobūdžio niekučiai , o vėliau - provokaciniai darbai, šokiruojantys publiką, keliantys nuostabą, pasipiktinimą, agresiją. Iš jo darbų ekspozicijos niekas neišeidavo abejingas.

M.Katelanas pradėjo dirbti kaip skulptorius nuo 1999 metų. Jo vizitinė kortelė - figūros visu ūgiu iš vaško. Ir tik retai kokia nors jo sukurta instaliacija lieka nepastebėta, paprastai ji visada išprovokuoja skandalą.

„Geras skonis man - kaip ir apskritai skonis - tai ledų gamintojo rūpestis... Aš niekada nepadariau nieko labiau provokuojančio ir žiauraus negu tai, ką matau aplinkui kiekvieną dieną. Aš - viso labo kempinė. Arba reproduktorius", apie savo kūrybą kalba Mauricijus Katelanas.

Mauricijus Katelanas meną vertina gana skeptiškai, todėl nekeista, kad jo kūriniai yra tokie neįprasti ir kelia prieštaringas emocijas.

Savo pirmąją personalinę parodą 1989 m. jis uždarė, pakabinęs ant durų lentelę, kad greitai grįš. 2011 m. M.Katelanas metė kūrybą ir pranešė baigiąs karjerą, bet po penkerių metų visi apie jį išgirdo vėl.

Mauricijaus darbai dažnai kelia juoką arba trikdo, o kartais dygumu ir potekste priverčia krūpčioti. Jo kūriniai skatina kitaip pažvelgti į pasaulį ir žmogaus gyvenimą.

Edvardas Spenseris Čerčilis (Edward Spemcer Churchill), Blenheimo meno fondo įkūrėjas, sakė, kad būtent to žmonėms reikia greitų permainų epochoje - sąmojingumo, stoiškumo ir fantastinio globalių problemų matymo per paprastus daiktus.

Leistina ir neleistina

Provokuojama menininko postmodernisto kūryba yra rafinuota ir kupina simbolinės prasmės. O nevaldoma meistro energija ir vaizduotė kai kada tiesiog šokiruoja.

Pavyzdžiui, M.Katelanas labai myli vaikus ir gyvūnus, bet jo kūryboje tai išreiškiama gana žiauriai. Pavyzdys - kompozicija „Pakarti vaikai".

Demonstruojant ją viename Milano parke, į šį „meno kūrinį" iškart buvo sureaguota: neištvėręs vienas vyras įlipo į medį ir nupjovė du „vaikus pakaruoklius".

Drauge su skulptūromis nukrito ir pats. Atvykusi iškviesta policija nupjovė ir trečiąją skulptūrą. Po to įvykio miesto gyventojai po medžiu, ant kurio buvo pritvirtinta skulptūrinė kompozicija, surengė diskusiją tema „Leistina ir neleistina mene ir gyvenime". Toks ir buvo menininko tikslas - iššaukti žmonių reakciją į tokį žiaurumą.

„Vietos ir kūrinio derinys turi sukelti trumpąjį jungimą. Čia turėjo reikšmės aplinkybė, kad instaliacija buvo eksponuojama įprastoje aplinkoje. Jeigu ji būtų demonstruota muziejaus salėje, būtų tiesiog sėkmė, be jokių ekstremalių reakcijų", - sakė pats menininkas apie šį kūrinį.

Menininkas savo kūryboje provokacijai taip pat dažnai naudoja gyvūnus ir paukščius. Pavyzdžiui, istorija apie nusižudžiusią voverę.

Šiuo atveju ypatingos reikšmės turėjo tai, kad personažas pagamintas ne iš plastiko ar vaško, o yra tikra iškamša. Tuo meistras norėjo parodyti, kad gyvūnai taip pat jaučia ir kenčia.

O dar parodė žmogaus prigimties dvilypumą: jis ir kaunasi dėl gamtos, ir kartu eina prieš ją.

Bet kokią temą M.Katelanas pateikia nestandartiškai, su tik jam būdingu problemos vertinimu. Štai dar viena simbolinė skulptūra - katės skeletas.

Čia autorius norėjo pasakyti, kad netolimoje ateityje įmanomas tokių įvykių eigos variantas, kai paprastos katės palaikai gali tapti muziejiniu eksponatu panašiai kaip dinozaurio skeletas.

2010 m. Milane aikštėje priešais fondų biržą menininkas pastatė paminklą pavadintą L.O.V.E.

Šio „šedevro" aukštis su postamentu siekia 11 metrų, o pats 4 m aukščio delnas yra iškaltas iš Kararos marmuro: delnas su nupjautais pirštais pakeltas fašistų pasisveikinimui. Šis įžeidžiamas gestas yra iššūkis visoms ideologijoms.

Šio nenuspėjamo postmodernisto kūriniai gana dažnai sukeldavo didžiulius skandalus.

Pavyzdžiui, garsioji skulptūrinė kompozicija „Devinta valanda" (1999 m.), vaizduojanti Romos popiežių, nutrenktą meteorito, 2006 m. aukcione buvo parduota už tris milijonus dolerių, nors anksčiau ir sukėlė visuomenės pasipiktinimo audrą.

Skulptūrą „Besimeldžiantis Hitleris" meistras pirmą kartą eksponavo Vokietijoje, tuo parodydamas vokiečiams jų didžiausią gėdą. Tai buvo šoko terapija, kurios tikslas - išnaikinti istorinės kaltės kompleksą.

Menininkas Adolfą pavaizdavo apgailėtiną ir juokingą, klūpantį, gal besimeldžiantį, o gal prašantį atleidimo.

Skulptūra yra tarsi blogio ir kartu kaltės išpirkimo įsikūnijimas. 2004 m., į kompaniją Romos popiežiui ir Adolfui Hitleriui, Mauricijus į karstą įdėjo basą Džoną Kenedį, tuo nutrindamas politikos ir meno nesuderinamumo ribą.

„Kūrinių idėjos man visada kyla netikėtai, per minutę, - sako M.Katelanas. - Aš tik filtruoju, atrenku, ir tai vyksta protui nedalyvaujant. Panašu į virškinimo procesą".

Jo kredo - socialinis aktualumas, kritiškas požiūris į aplinką; jis apeliuoja į tokius jausmus kaip pasibjaurėjimas, antipatija, mirties baimė arba slaptas troškimas ir t.t

2012 m. buvo surengta didžiausia M.Katelano darbų ekspozicija S.Gugenheimo muziejuje Niujorke, pavadinta „Viskas".

128 darbai, pristatyti parodoje, buvo įvairiame aukštyje sukabinti galerijos atrijuje. Kompozicija erdvėje buvo sudėtingiausia per visą muziejaus gyvavimo istoriją.

Auksinio unitazo istorija

2016 m. M.Katelanas nustebino, pagaminęs veikiantį auksinį unitazą iš 18 karatų aukso, bet nebūtų buvęs savimi, jeigu instaliacija būtų be potekstės.

Jis norėjo parodyti socialinę, politinę ir ekonominę nelygybę JAV. Iš pradžių ekspozicija vadinosi „Sostas", bet paskui buvo pervadinta į „Amerika".

Unitazas buvo išstatytas S.Gugeneimo muziejuje ir ten stovėjo iki 2017 m. spalio 17-os, kai buvo gautas prašymas iš kito muziejaus.

„Amerika" buvo laikinai patalpinta Blenheimo rūmuose Anglijoje, Malboro hercogo giminės dvare, kuriame gimė V.Čerčilis, kambaryje, esančiame greta to, kuriame jis gimė.

Tačiau ekspozicijos laikas pasirodė trumpas - paroda buvo atidaryta ketvirtadienį, o penktadienio naktį auksinis unitazas buvo pavogtas.

Niekas nepagalvojo, kad prie vandentiekio prijungtą unitazą kas nors ryšis vogti. Buvo tik viena versija - kad jis buvo išlydytas.

„Amerikos" likimas pasirodė panašus į lipnia juosta prie sienos priklijuoto banano, kuris ne kartą buvo suvalgytas. Skirtumas tik tas, kad dingusiam bananui buvo lengva rasti pakaitalą, o to nepasakysi apie masyvų auksinį unitazą.

Ryte išgirdęs naujieną apie vagystę, Mauricijus iš pradžių net nepatikėjo. Menininkas nenusiminė ir pareiškė, kad jam visada patiko filmai apie apiplėšimus, tik niekada negalvojo, kad kada nors taps tokio įvykio dalimi.

O kreipdamasis į vagis pridūrė, kad norėtų sužinoti, ką jie jautė, atlikdami gamtinius reikalus ant aukso.

M.Katelanas kūryboje visada neįprastai reikšdavo savo pažiūras, ir „Amerika" netapo išimtimi: banalus daiktas kasdieniniams poreikiams buvo pagamintas iš prabangios medžiagos.

Savo kūrinį jis pavadino „1 % meno kitiems 99%", aiškindamas, kad nėra skirtumo už kokią sumą papietavo žmogus - išleido 2 dolerius už mėsainį ar šimtus dolerių už brangų patiekalą restorane - rezultatas tas pats.

Tai patvirtino eilė prie „Amerikos", kai unitazas stovėjo Niujorko S.Gugenheimo muziejuje. Jo pamatyti išsirikiavo 100-tūkstantinė eilė, ir ne tik pamatyti, bet ir už tam tikrą mokestį juo pasinaudoti.

Todėl, jį perkėlus į kitą vietą, visi laukė ne mažiau susidomėję. Būtent „Amerikos" absurdiškumas žmones ir traukė. 2019 m. unitazas iš 103 kg 18 karatų aukso buvo įvertintas 4 mln. dolerių, o kaip meno kūrinys - 6 mln. 2025 metais aukcione buvo parduotas antrasis „Amerikos" liejinys- už 12,1 mln. dolerių.

Mauricijus Katelanas, pasižymintis pavydėtinu ambicingumu, kuris žmones iš provincijos užkelia į visuomenės pripažinimo olimpo viršūnę, tikėtina, galėtų gana sėkmingai pasireikšti ir kitoje veiklos srityje, nesusijusioje su menu.

Dabar menininkas gyvena ir dirba Niujorke ir Milane.