1 nuotr.Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras.
Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kijevo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.
„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas.
Jis pridūrė, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, buvo tiekiami ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys.
Nors keletas Ukrainos sąjungininkių Europoje – įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją – jau išslaptino savo karinę pagalbą Kijevo, Lenkija anksčiau buvo nusprendusi to nedaryti, pasak jos, saugumo sumetimais.
Dabartinis Varšuvos sprendimas priimtas tarp dviejų kaimynių sąjungininkių paaštrėjus diplomatiniam konfliktui dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio žudynių, kuris savo ruožtu paskatino antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir sustiprino dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicijos partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.
D. Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami be visuomenės žinios perdavę Ukrainai raketas JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.
Pasak W. Kosiniako Kamyszo, į Ukrainą iš tiesų buvo pristatyta „keletas raketų“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkių vyriausiojo vado Europoje prašymu“.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko užsitikrinus sąjungininkių Aljanse garantijas.
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D. Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, vadindamas ją „politinio ir nacionalinio susitarimo“ klausimu.
„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į tikslą ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius, reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.
Santykiai tarp Varšuvos ir Kijevo atšalo gegužės pabaigoje, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei. Ši 1942 m. įkurta nacionalistinė organizacija Lenkijoje laikoma atsakinga už daugiau nei 100 tūkst. lenkų žūtis Antrojo pasaulinio karo metais.
Reaguodamas į šį Kijevo žingsnį, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis birželį paskelbė atimantis iš Ukrainos prezidento aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.
Lenkija ir toliau lieka pagrindiniu logistiniu centru, per kurį į Kijevą gabenama didžioji dalis karinės ir humanitarinės pagalbos, o proeuropietiška šalies vyriausybė ne kartą ragino malšinti aistras šiame kivirče.
