Lietuvoje branduolinio ginklo nebus

Prezidento pozicija Seimui buvo pristatyta antradienį. Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba paaiškino, kodėl šalies vadovas gegužės 7 dieną priimto įstatymo nepasirašė.

Mat jame numatomas draudimas su išlygomis, kad „laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams".

Anot R.Dilbos, Konstitucijoje įtvirtinta vienareikšmiška ir labai aiški nuostata, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių".

Konstitucijoje numatomas draudimas Lietuvos teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams yra absoliutaus pobūdžio ir neturi jokių išimčių. Todėl prezidentas siūlo tokią nuostatą: „Laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją draudžiama. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis įplaukti į uosto teritoriją draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams."

Konservatorius Arvydas Anušauskas priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. dėl karinių bazių išaiškino: teisiškai gali būti užsienio kariai, jeigu tos bazės priklauso Lietuvos valstybei, kaip ir dabar yra.

„Pagal analogiją, kariniam atgrasymui gali būti reikalingas ir sąjungininkų apsilankymas su branduoliniais ginklais ar branduolinėmis jėgainėmis. Gal vis tik prezidentūra norėtų inicijuoti tokią Konstitucijos pataisą? Antras dalykas, branduolinės jėgainės laivuose tai nėra branduolinis ginklas. Tai kaip su šia dilema?" - teiravosi A.Anušauskas.

Prezidento patarėjas atsakė, kad KT aiškiai pasisakė dėl užsienio valstybių karinių bazių, bet nieko nepasisakė apie branduolinį ginklą.

„Kitas aspektas - Konstitucijos keitimas yra Seimo valioje. Ir trečias aspektas - dėl branduolinių jėgainių. Būtent ir manome, kad branduolinės jėgainės, laivai su branduolinėmis jėgainėmis gali įplaukti, nes tai nėra branduolinis ginklas, į Lietuvos teritoriją, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams", - kalbėjo R.Dilba.

R.Dilba pareiškė, kad prezidentas pritaria diskusijos inicijavimui dėl Konstitucijos straipsnio, susijusio su branduoliniu ginklu Lietuvos teritorijoje, pakeitimo.

„Vardanlietuvininkas" Dainius Varnas akcentavo, kas mes, stodami į NATO, sutikome su visomis sąlygomis.

„Jeigu į Lietuvos teritoriją dėl gynybinių priežasčių įplauktų laivų su branduoliniu ginklu, tai būtų tikrai reikalinga Lietuvos saugumui. Konstitucija gal vis dėlto kalba tik apie nuolatinį dislokavimą. Apie tai gal irgi reikėtų kartais pagalvoti, nes tikriausiai gynybos priemonės gali būti įvairios ir branduolinis ginklas gali būti atgrasymas, žinant, kad dabar ir Baltarusijoje mūsų oponentai dislokavo branduolinį ginklą", - svarstė seimūnas.

„Pakartosiu, kad iš tikrųjų prezidentas pritaria tokios diskusijos inicijavimui, ir matosi, kad ta diskusija šiuo metu iš tikrųjų jau ir vyksta. Tik diskusijos metu turbūt ir paaiškėtų, ar yra poreikis keisti Konstituciją. O Konstitucijoje, kaip matome, labai nedviprasmiškai parašyta, kad branduolinis ginklas ar masinio naikinimo ginklas negali būti Lietuvos teritorijoje", - atkirto R.Dilba.

„Valstiečiui" Valiui Ąžuolui vis tik nepasidarė aiškiau, ar, pagal G.Nausėdos pasiūlymą, laivai su branduoliniu varikliu galės įplaukti į uostą, ar ne?

„Kaip pavyzdys - ledlaužis dažnai turi branduolinį variklį, Baltijos jūra kartais užšąla ir gali būti situacijų, kai teks netgi kviestis pagalbos. Tai ar galės tokie laivai su branduoliniu varikliu atplaukti?" - nerimo V.Ąžuolas.

Pasak R.Dilbos, povandeniniams laivams su branduoline jėgaine būtų draudžiama įplaukti į Klaipėdos uosto teritoriją, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.

Seimo konservatorius Valdas Rakutis pareiškė, kad nesusipratimas laivus su branduolinėmis jėgainėmis priskirti branduolinio ginklo kategorijai: „Tai yra tiesiog variklis ir tokių variklių pastaruoju metu daro labai mažo galingumo, ir Lietuvoje bus pasiūlymų tokius irgi statyti".

Seimas ketvirtadienį nusprendė pritarti prezidento veto - už tai, kad įstatymas galiotų su jo pasiūlymais balsavo 95 Seimo nariai, 4 prieštaravo ir 15 susilaikė.

Ketvirtadienį irgi vyko gana aštrios diskusijos. Konservatorė Ingrida Šimonytė aiškino, kad projektą įvertino kelių institucijų teisininkai ir jokių galimų prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgė.

Todėl ji siūlė atmesti veto ir priimti įstatymą tokį, koks buvo priimtas gegužės 7 d. Ir iškart kreiptis į KT, kad šis išaiškintų, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.

„Aušrietis" Raimondas Šukys replikavo, kad Konstitucijoje aiškiai įvardinta, jog masinio naikinimo ginklas Lietuvoje draudžiamas, ir priminė, kad seimūnai yra davę priesaiką laikytis Konstitucijos.

Savo ruožtu šiam replikavo konservatorius Jurgis Razma - esą KT nebereikia, nes R.Šukys gali išaiškinti Konstituciją, nors Seimo Teisės departamentas pastabų dėl įstatymo konstitucingumo neturėjo.