Tėvai neišlaiko per 100 tūkst. savų vaikų

Tačiau tai - tik Antstolių rūmų duomenys, todėl realūs skaičiai turėtų būti gerokai baisesni.

Todėl ne veltui pirmoje balandžio pusėje įkurta Vaiko išlaikymo užtikrinimo asociacija, vienijanti tėvus/mamas, kurių antrosios pusės kratosi atsakomybės prieš savo vaikus.

Prabanga sau, vaikui - nieko

Seime šiuo klausimu parlamentaras Darius Razmislevičius surengė diskusiją, į kurią pakvietė su šia problema susiduriančias mamas, „Sodros", Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, policijos, Antstolių rūmų, teismų administracijos, prokuratūros, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovus.

Pats parlamentaras siūlo išsisukinėjantiems tėvams taikyti griežtas poveikio priemones. Jis jau yra įregistravęs įstatymų pataisas, kuriomis siūlo alimentų nemokantiems tėvams apriboti galimybes vairuoti, žvejoti, medžioti, įsigyti ginklą. Neturintieji darbo ir pajamų būtų privaloma tvarka įdarbinami.

„Pasigirdo komentarų, esą, jeigu apribosime galimybę vairuoti, žmogus negalės dirbti. Bet jeigu žmogus dirba, kodėl jis vengia išlaikyti savo vaikus? Man tai skamba absurdiškai", - komentavo D.Razmislevičius.

Diskusijos dalyviai turėjo priekaištų policijai: neretai pareiškimai net nepriimami, ikiteisminiai tyrimai nepradedami, motinos raginamos „palikti vyrą ramybėje".

Vaikus vienos auginančios mamos piktinosi, kad alimentų nemokantis vaiko tėvas gali sau leisti „nuomotis butą už 1000 eurų su dviem tualetais" ir puikuotis prabanga socialiniuose tinkluose.

Jokios reakcijos

Diskusijoje dalyvavusi „šimtmečio ketvertuko" (kartu gimusių keturių vaikų) mama, Vaiko išlaikymo užtikrinimo asociacijos prezidentė Viktorija Solovej liudijo daugelio vienišų mamų patirtį.

Ji pasakojo įkūrusi asociaciją tik dėl to, kad kaip mama, kurios vaikams jų tėvas nemoka alimentų, susidūrė su sistema, kurios durys net ir į jas nuolat beldžiant dažniausiai lieka uždarytos.

Tačiau tikisi, kad asociacija daug nuveiks. Visų pirma todėl, kad turi daug sekėjų ir jau daro tam tikrą įtaką - į Seime surengtą diskusiją asociacijos vadovė pakviesta praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo asociacijos įkūrimo.

„Prieš įkurdama asociaciją daug kartų bandžiau kreiptis į valstybės institucijas, politikus, Seimo bei savivaldos narius. Mano laišką apie alimentų nemokėjimo problemą publikavo svarbiausi Lietuvos žiniasklaidos portalai. Tačiau negavau nė vieno atsakymo ar komentaro", - Seime kalbėjo V.Solovej.

Ne visi tėvai yra tėvai

„Vaikui pirmiausiai reikia valgyti, reikia drabužių, ugdymo, galimybės augti sveikam ir laimingam. Vaikas pats sau to užsitikrinti negali. Tai yra konstitucinė ir moralinė abiejų tėvų pareiga.

Dar vienas opus mūsų valstybės pūlinys - visuomenės požiūris ir visos šios problemos toleravimas. Kur yra Lietuvoje tie vyrai, kurie drąsiai pasakytų, kas yra tikras tėvas?

Tikras vyras nėra tas, kuris gali nusisukti ir pasakyti: pati kalta, pati norėjai, pati išėjai. Tikras vyras nėra tas, kuris dingsta iš savo vaiko gyvenimo ir palieka mamą vieną nešti visą atsakomybės naštą.

Tėvu netampama vien todėl, kad tavo pavardė atsiranda vaiko gimimo liudijime. Tėvu tampama tada, kai kasdien atsistoji šalia savo vaiko: ne tik tada, kai patogu, bet ir tada, kai sunku.

Labai dažnai moterys kaltinamos, kad pačios kaltos, jos viešai žeminamos socialinių tinklų komentaruose, vadinamos necenzūriniais žodžiais vien todėl, kad yra mamos, ir todėl, kad augina vaikus vienos.

Susidaro įspūdis, kad vaiką ne tik gimdyti, bet ir išlaikyti turi vien tik mama. Mes turime valstybės institucijas: teismus, vaiko teisių apsaugą, antstolių sistemą, policiją.

Klausimas labai paprastas: ar jos veikia išvien vaiko labui? Deja, šiandien Lietuvoje nėra vieningos sistemos. Kiekviena institucija problemą traktuoja savaip pagal savo kompetencijos ribas.

Ar dažniau net priešingai: demonstruojant nekompetenciją. O mama paliekama viena: rinkti įrodymus, rašyti pareiškimus, belstis į visų institucijų duris ir kovoti už tai, kas vaikui priklauso pagal įstatymus", - pasakojo V.Solovej.

Baisūs skaičiai

Antstolių rūmų duomenimis, Lietuvoje šiandien yra apie 47 tūkst. piktybinių alimentų nemokėtojų, yra daugiau nei 100 tūkst. vaikų, kurie vienaip ar kitaip susiduria su neišlaikymo problema. Yra virš 213 mln. eurų nesumokėtų alimentų.

„Bet tai - tik oficialūs skaičiai. Daug moterų nė nesikreipia į antstolius. Jos tiesiog bijo, nežino, ką daryti, ir mato, kad valstybė joms nepadės.

Sistema turi spragų, kuriomis piktybiškai nusiteikę asmenys paprasčiausiai naudojasi. Dar viena problema - Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis, kuris numato atsakomybę už piktybinį vaikų išlaikymo nevykdymą.

Teoriškai griežčiausia bausmė už tai - iki 2 metų laisvės atėmimo. Tačiau praktikoje tokios bausmės beveik neskiriamos. Kam reikalinga tokia griežčiausia bausmė, kuri niekada nebuvo pritaikyta teisinėje praktikoje?

Yra buvę atvejų, kai tas pats asmuo teisiamas už šį nusižengimą trečią kartą, o reali bausmė - tik 3 mėnesių laisvės atėmimas", - dėstė asociacijos vadovė.

Latvijos pavyzdys

„Šiandien Lietuvoje procesas dažniausiai prasideda, kai nukentėjęs asmuo pats kreipiasi į policiją ar prokuratūrą. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje, sistema veikia automatiškai.

Jeigu teismas priteisia alimentus, o mokėjimai tris mėnesius nevykdomi, valstybės sistema tai automatiškai fiksuoja ir informacija perduodama atsakingoms institucijoms - antstoliams, policijai, išlaikymo fondui.

Valstybė pati įsitraukia į procesą, kai vaiko teisė į išlaikymą pažeidžiama", - pažymėjo V.Solovej.

Taip pat, jos teigimu, būtinas alimentų nemokėtojo finansinis patikrinimas, negalima pasitikėti vien jo žodžiu.

„Vaiko neišlaikymas - nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas. Visuomenė šiuo klausimu tarsi yra pasidalinusi į tris dalis.

Vieni tai smerkia ir vadina žmogaus teisių pažeidimu, kiti palaiko nuomonę, kad būtina griežtinti tvarką, treti galvoja: jei tėvas neišlaiko vaiko, alimentų skolą padengia valstybė.

Bet taip nėra. Vaikų fondas padengia tik 133 eurus ir 20 centų. Ir būtent ši suma yra mokama iš padorių mokesčių mokėtojų pinigų.

Todėl šiai pusei reikėtų labai rimtai susimąstyti, ką iš tikrųjų palaiko, kai tokie asmenys toliau gyvena nuosavuose namuose, pramogauja, keliauja, kuria naujas šeimas, visą turimą turtą užrašo naujoms draugėms, mažosioms bendrijoms, akcinėms bendrovėms, nusispjaudami ant savo vaikų gerovės ir valstybės įstatymų", - kalbėjo asociacijos vadovė.

Poilsis svarbiau už vaikus

V.Solovej „Vakaro žinioms" pasakojo kad jos vienos auginamam ketvertukui šiuo metu jau septyneri metai. Vaikų tėvas oficialiai nemoka alimentų, nors gyvena prabangiai dideliame name, keliauja, valdo turtą per savo dvi mažąsias bendrijas, keletą kartų buvo išvykęs pailsėti į užsienį.

„Aš tai traktuoju, kad jis keliauja už mano vaikų pinigus. Patricija, Rėjus, Tajus ir Nojus šiuo metu yra pirmokai. Dar paminėsiu faktą, kad teisme, su laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo priteista mokėti 150 eurų alimentų vaikui. Kada minimalūs alimentai - 423 eurai", - dėstė V.Solovej.

Faktai

Seimas svarstys minėtas D.Razmislevičiaus siūlomas pataisas, kuriomis siūloma savo vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams taikyti naujas administracinio poveikio priemones - antradienį joms pritarė po pateikimo. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai ir po svarstymo bei priėmimo, tėvams, kurie nemoka savo vaikams alimentų, grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų - medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą. Beje, siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų jau šių metų lapkritį.