„Anksčiau iš manęs juokdavosi": Suomijos eksprezidentas pasisako už Europos NATO kūrimą

Galima Amerikos reakcija

Jis vadovavo darbo grupei, kuri tyrė būdus, kaip organizuoti Europos gynybą situacijoje, kai JAV mažina savo dalyvavimą.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje siūlomos įvairios priemonės, kaip sustiprinti Europos vaidmenį NATO, įskaitant regiono pasirengimą perimti visišką aljanso kontrolę, jeigu JAV pasitrauktų.

Tačiau S.Nynistė pabrėžia diplomatijos su Vašingtonu svarbą.

„Verta nuvykti į Baltuosius rūmus ir atvirai pasikalbėti apie mūsų planus. Reikia užduoti klausimą - ar Jungtinės Valstijos lieka aljanse", - teigė S.Nynistė.

JAV nori, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą. Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) tai sako vis tiesmukiau ir grasina išvesti šalį iš NATO.

S.Nynistė patikslino, kad jis paaiškino D.Trampui europietiškos NATO idėją ir nemano, jog ataskaita supykdys amerikiečius, nors joje raginama atsisakyti senų NATO struktūrų, jei jos neveiktų.

„Kalbant apie struktūrinę pusę, apie tai, kaip Europa galėtų būti atsakinga už gynybą, nemačiau jokio konkretumo. Mūsų pranešimas yra bene pirmasis", - patikslino eksprezidentas.

NATO generalinis sekretorius Markas Riūtė (Markas Rutte) metų pradžioje pareiškė, kad europiečiai neturėtų svajoti apie nepriklausomybę gynybos srityje.

Kalbant apie branduolinius ginklus, žvalgybos duomenis ir dirbtinį intelektą, S.Nynistė sutiko, kad tai - tiesa: „Europa neturi tokių pajėgumų ir jų negalima greitai sukurti".

Vidinės ES problemos

Europinio NATO idėja labiau remiasi neoficialiomis suinteresuotų šalių koalicijomis, o ne visa ES. Pagrindinė priežastis - sudėtingas sprendimų priėmimo modelis, nes dažnai reikia, jog visi balsuotų vienbalsiai.

Be to, svarbu į bendradarbiavimą įtraukti Jungtinę Karalystę ir Norvegiją. Pradžiai, pasak ataskaitos sudarytojų, svarbu pakeisti amerikiečių generolus europietiškais, ir šis procesas jau prasidėjo.

Darbo grupė siūlo sausumos pajėgas perorientuoti labiau į rytus. Vadavietė Mikelio mieste turėtų būti sustiprinta, o Lenkijoje turėtų būti sukurta nauja, faktiškai perkeliant ją iš Nyderlandų Brunsumo. Tikslas - priartinti sprendimų priėmimą prie galimų karo veiksmų vietų.

„Jei kalbame apie sausumos karą, tikėtini du karinių operacijų teatrai: Lenkijos lygumos ir, galbūt, ilgas Suomijos pasienis", - svarstė S.Nynistė.

NATO turi sugebėti veikti be JAV dalyvavimo. Tačiau pranešime nesiūloma sukurti atskiros Europos kariuomenės. NATO neturi savo kariuomenės: Aljansas naudoja narių nacionalines ginkluotąsias pajėgas.

S.Nynistės siūlomas europinis modelis veiktų taip pat. Pranešime pabrėžiama ES šalių savitarpio pagalbos sąlyga, kuri yra analogiška NATO 5 straipsniui, kai išpuolis prieš vieną narį yra laikomas išpuoliu prieš visus.

Būtinas dialogas

Galimos Europos ir Rusijos derybos tampa vis karštesne tema Rusijos ekonomikos silpnėjimo ir Ukrainos stiprėjimo fronte fone. S.Nynistė jau anksčiau sakė, kad Europa turi derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Priežastis - Rusijos idėja apie Europos saugumo architektūrą, kuri labai skiriasi nuo europietiškos. Tai pasireiškė 2021-2022 m. žiemą, kai Rusija bandė užkirsti kelią Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO. Antroji priežastis - poreikis reguliuoti hibridinį karą.

„Kad ir kokia būtų taika Ukrainoje, vargu ar Rusija ja bus patenkinta. Priešiški jausmai Ukrainą palaikiusioms Europos šalims išliks. Tarp Europos ir Rusijos suformavo gili properša", - teigė eksprezidentas.

XX a. viduryje baimės pusiausvyra paskatino supervalstybes derėtis ir apriboti branduolinių ginklų skaičių.

„Su hibridinėmis grėsmėmis gali susidaryti tokia pati situacija kaip ir su branduoliniais ginklais: reikia baimės pusiausvyros, t. y. susitarimo dėl taisyklių. Svarbu pradėti šį pokalbį", - nurodė jis.

S.Nynistė buvo minimas ir galimų ES bei V.Putino derybų kontekste. Eksprezidentas niekaip nekomentavo gandų ir abejojo ar dalyvaus šiame procese.

„Labiau džiaugiuosi, kad šiuo metu visi kalba apie Europos NATO, nes anksčiau iš manęs juokdavosi dėl tokių idėjų", - apibendrino jis.

Vėliau pasirodė informacija, kad atstovauti ES derybose su Rusija yra pasirengęs dabartinis Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb).

Visgi jis pabrėžė, jog apie taiką bus galima kalbėti tik tuomet, kai Rusija prisiims įsipareigojimus nutraukti ugnį.

Sektinas pavyzdys?

Apie savo karinį Aljansą galvoja ne tik europiečiai. Pagal analogiją su Šiaurės Atlanto aljansu 57 musulmoniškos šalys turėtų sukurti „islamišką NATO".

Tai pareiškė Irano vidaus reikalų ministro specialusis padėjėjas Muhamedas-Hasanas Nami (Mohammed-Hassan Nami), praneša „Iran International".

Pasak jo, blokas, kurį sudarytų beveik 60 šalių, galėtų tapti didžiąja pasaulio galybe. Pareigūnas pažymėjo, jog toks aljansas turėtų pranašumą, nes kontroliuotų tokias geografiškai svarbias arterijas kaip Ormūzo sąsiauris.

Dar vienu aljanso pranašumu M.H.Nami pavadino jo ekonominį potencialą.