Prokuratūra: informacijos apie nutekintus RC duomenis viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus

„Ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą“, – teigiama prokuratūros atsakyme Eltai.

Prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl duomenų nutekinimo pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d. 

Portalas 15min.lt gegužės 22 d. pranešė apie galimai nutekintus RC duomenis. Kiek vėliau, tą pačią dieną, prokuratūra išplatino pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimai pavogtų duomenų.

Kaip nurodo Generalinė prokuratūra, pranešimas apie tyrimą išplatintas, įvertinus, kad toks veiksmas neturės reikšmingo poveikio tyrimui.

„Suprantant, kad patikimą ir tikslią informaciją apie šį incidentą ir atliekamą tyrimą visuomenė turi sužinoti iš oficialių šaltinių, buvo parengtas pranešimas, kuris paviešintas tuomet, kai buvo įvertinta, kad tai nebeturės reikšmingo poveikio ikiteisminio tyrimo sėkmei“, – teigia Generalinė prokuratūra.

Prokuratūra, paklausta, ar buvo uždrausta institucijų vadovams, politikams, žinojusiems apie duomenų nutekinimo, viešinti jiems žinomą informaciją, nurodė Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, kuriame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami.

„Pradėjus ikiteisminį tyrimą, visiems duomenims, kurie yra susiję su tiriamu įvykiu, yra taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 177 str. „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ nuostatos – ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Jos yra privalomos visiems su tiriamu incidentu susijusiems, apie jį žinantiems, duomenimis disponuojantiems subjektams bei asmenims“, – teigiama prokuratūros atsakyme.

Kodėl neinformuota anksčiau

Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė teigė, kad apie RC duomenų nutekėjimą sužinojo balandžio mėnesį, tačiau visuomenė negalėjo būti informuota iškart, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra.

„Net tuomet, kai vyko labai svarbus procesas, ikiteisminis tyrimas, ėmėmės veiksmų nedelsiant“, – aiškino I. Ruginienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda neslėpė nuostabos dėl tokios situacijos. Jis teigė, kad šiuo klausimu „negalima dangstytis po Generalinės prokuratūros reikalavimais“.

„Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu, dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją, nes ši informacija būtų leidusi mūsų žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla“, – akcentavo jis. 

Šalies vadovas sako negavęs atsakymo, kodėl jis nebuvo iš karto informuotas apie susidariusią situaciją. 

„Aš iki galo negavau atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė. Dar kartą kartoju, kad Generalinė prokuratūra nedraudžia teikti informacijos ir jeigu toks draudimas buvo, reikėtų parodyti, kur yra toks raštas, kuriame Generalinė prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta“, – sakė prezidentas.

„Šioje vietoje visi turime suprasti, kad tokiems dalykams Lietuvoje neturi būti vietos, nes, mano požiūriu, tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pabrėžė jis. 

G. Nausėda tikina, kad jo neįtikina I. Ruginienės argumentai, neva iš pradžių nebuvo matomas situacijos masiškumas. 

„Man mėgina aiškinti, kad iš pradžių buvo nustatyti tik atskiri incidentai ir nebuvo matoma šio proceso masiškumo. Tačiau kuomet į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra – masiškumas buvo akivaizdus. Tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje“, – sakė prezidentas.

„Net jei buvo vadovaujamasi principu, kad nėra masiškumo, nors, mano požiūriu, tai taip pat nėra pateisinama – čia ne argumentas, nustačius, kad tai yra pasikartojantys incidentai – tai turėjo būti padaryta nedelsiant“, – akcentavo jis.

Tiesa, premjerei teigiant, kad praėjusią savaitę vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje apie situaciją buvo informuotas jame dalyvavęs prezidento patarėjas, šalies vadovas pripažįsta, kad pastarasis informacijos jam neperdavė. 

Galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. išrašų

Praėjusį penktadienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų. 

Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje.

Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas pirmadienį teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.

Jis teigė, kad apie situaciją iškart informuota ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybė, Nacionalinis krizių valdymo centras.

Pasirodžius informacijai apie galimą duomenų nutekinimą, premjerė I. Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skelbė, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.

Internetinėje RC svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro jau gali pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo nutekinti.