Europa persvarsto galimo Putino puolimo prieš NATO terminus

Rusijos valdžia, susidurdama su dideliais nuostoliais kare Ukrainoje ir nesugebėdama papildyti kariuomenės taip greitai, kaip praranda karius, vis aktyviau eskaluoja retoriką Baltijos šalių atžvilgiu.

Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį V. Putinui naudoti kariuomenę užsienyje „Rusijos piliečiams ginti“ – panašūs sprendimai buvo priimti prieš Krymo aneksiją 2014 m. ir plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m.

Kaip rašo WSJ, aukšto rango Europos pareigūnai mano, kad Maskva per artimiausius 12 mėnesių gali įžvelgti palankią progą kariniam konfliktui su NATO šalimis. Jų vertinimu, papildomų pajamų Rusijai galėtų suteikti dėl konflikto su Iranu susidaręs energetinis šokas, o ir pačioje Europoje galėtų stiprėti politinis nestabilumas ir kraštutinių dešiniųjų partijos, pasisakančios prieš paramą Ukrainai.

Maskvos retorika JAV atžvilgiu po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią tapo švelnesnė, tačiau Europa dabar vaizduojama kaip pagrindinis Rusijos priešas. Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas laikraščiui WSJ sakė, kad Kremlius Europos Sąjungą (ES) laiko grėsme savo autoritarinei sistemai ir siekia ją susilpninti ar sunaikinti.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas perspėjo, kad Rusijos tikslas – sugriauti visą Europos saugumo architektūrą. Jis ragino tęsti paramą Ukrainai ir spartinti Europos perginklavimą, ypač artėjant 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimams, kuriuose stiprias pozicijas išlaiko euroskeptiškos kraštutinės dešinės jėgos.

Straipsnyje pažymima, kad Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje praktiškai sustojo. Ukrainos pajėgos įgijo pranašumą dronų kare, dėl to Rusijos taktika fronte tapo mažiau efektyvi, o smūgiai Rusijos infrastruktūrai – vis dažnesni. Gegužės 17 d. surengta viena iš didžiausių dronų atakų prieš Maskvą ir Maskvos sritį.

Rusijoje didėjant ekonominiams sunkumams, augant mokesčių naštai ir dažnėjant interneto ryšio sutrikimams, šalyje stiprėja nepasitenkinimas valdžia. Straipsnyje teigiama, kad V. Putino reitingai pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius aštuonerius metus.

Tuo pat metu Maskva sustiprino propagandą prieš Europą ir ypač Baltijos šalis. Jas Rusija kaltina padedant Ukrainai rengti dronų atakas prieš Rusijos teritoriją ir grasina smūgiais „sprendimų priėmimo centrams“. Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybė dėl oro pavojaus signalo ir iš Baltarusijos artėjančių dronų buvo priversta slėptis priedangoje. Be to, Baltarusijoje vyko pratybos, kurių metu treniruotasi naudoti branduolinį ginklą.

Maskva taip pat vėl aktyviai kelia tariamos rusakalbių gyventojų diskriminacijos Baltijos šalyse klausimą. Dėl tariamo jų teisių pažeidimo Rusija skelbė nusprendusi kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.

Kijevo Gynybos reformų centro vadovas Oleksandras Daniliukas WSJ sakė, kad Rusija nebegali tęsti karo dabartiniu tempu, nes jos ištekliai senka. Pasak jo, Rusijos kariuomenė kas mėnesį netenka iki 35 tūkst. karių – daugiau, nei sugeba pasamdyti pagal kontraktus.

Anot O. Daniliuko, Kremlius gali rinktis du eskalavimo kelius: didinti karinių išpuolių intensyvumą, įskaitant branduolinį šantažą, arba plėsti konflikto geografiją. NATO jau anksčiau perspėjo, kad vienas iš galimų scenarijų – kurstyti įtampą, susijusią su Baltijos šalimis ir rusakalbių padėtimi jose, taip mėginant išprovokuoti krizę Aljanse.

Straipsnyje pažymima, kad Maskva gali tikėtis, jog ribota operacija pasienyje nesukeltų vieningo NATO atsako pagal 5-ąjį straipsnį, ypač atsižvelgiant į dabartinę JAV administracijos poziciją. Tam jau sukurtas ir teisinis pagrindas – Rusijos parlamentas suteikė Putinui teisę naudoti kariuomenę užsienyje „Rusijos piliečiams ginti“.

Tuo metu Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Röttgenas perspėjo, kad karo išplėtimas į Baltijos šalis būtų itin rizikingas žingsnis pačiai Rusijai, tačiau kartu priminė, jog V. Putinas elgiasi neracionaliai ir ne kartą demonstravo pasirengimą rizikuoti ir eskaluoti konfliktus.