1 nuotr.Europos Komisijai (EK) pasirašius sutartį su Lietuva ir valstybei skyrus 6 mlrd. eurų viršijančią paskolą, Europos Sąjunga (ES) parodė, kad pradeda rimtai rūpintis savo saugumu, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Tiesa, anot jo, Lietuva ateityje laukia iš Bendrijos ne paskolų, o lėšų gynybai, kurių nereikėtų grąžinti – grantų.
„Pagrindinė žinutė turbūt būtų, kad ES rūpinasi savo saugumu ir ieško instrumentų, kaip padėti šalims. (...) Netgi ne tiek tos (SAFE paskolos – ELTA) detalės yra geros, bet pats požiūrio ir strategijos pasikeitimas – tai, kad ES suvokia šią grėsmę, yra labai daug. Na, ir tai tik pirmasis žingsnis, o paskui tikėsimės, kad ateis ir kiti finansavimo mechanizmai, kurie galbūt jau nebebus paskolos“, – „Delfi“ laidoje „Saugumo DNR“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Pirmasis instrumentas vis dėlto yra paskola – aišku, jos sąlygos yra gana neblogos. (...) Tiesa, žiūrint į priekį reikia įvertinti tai, kad ne tik Lietuvos, bet ir daugumos kitų ES šalių galimybės skolintis yra ties riba, tad ateityje norėtume matyti daugiau mechanizmų, kurie yra ne paskolos, o grantai – duodami pinigai būtent gynybai“, – aiškino finansų ministras.
Anot K. Vaitiekūno, ES turi suprasti, kad Lietuva rūpinasi ne tik savo saugumu, tačiau, kaip jis tai įvardija, kuria visuomeninę gerybę ir visai Europai.
„Rūpinamės viso žemyno saugumu, tad norėtume, kad visas žemynas prie to ir prisidėtų“, – teigė Vyriausybės narys.
Nepaisant to, jis neatmeta, kad ši SAFE paskola Lietuvai yra ir artimiausiais metais bus itin vertinga – leis per metus sutaupyti apie 250 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per artimiausius 10 metų. Tiesa, kaip pabrėžia ministras, ši paskola neleidžia Lietuvai viršyti savo fiskalinių įsipareigojimų.
„Mes galime iš čia skolintis ir galime sutaupyti, nes yra geresnės palūkanos. Tuo pačiu metu galime kooperuotis – man atrodo, kad SAFE mechanizmas yra pririštas prie to, kad turi dalyvauti su partneriais – tai turbūt nulemia, kad sutaupai ne tik per palūkanas, bet ir per geresnes tiekimo sąlygas“, – aiškino finansų ministras.
„Tiesa, daugiau pinigų turėti tai neleidžia, todėl mes akcentuojame tai, kad ateityje ES vis dėlto turėtų sukurti kažkokį mechanizmą, kur lėšos būtų duodamos ne paskolomis, o grantais, kurių šaliai nereikėtų grąžinti ir tai nebūtų ribojama mūsų išlaidomis“, – vylėsi K. Vaitiekūnas.
Kaip skelbė ELTA, gegužės pradžioje Lietuva su EK pasirašė 6,375 mlrd. eurų lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) sutartį. Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, ši priemonė leis šaliai sutaupyti apie 250 mln. eurų per artimiausią dešimtmetį.
Pirmasis SAFE mokėjimas Lietuvą turėtų pasiekti per trijų mėnesių laikotarpį, jo dydis sieks 15 proc. visos sumos – apie 956 mln. eurų, vėliau lėšos bus išmokamos pagal mokėjimo prašymus.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Į SAFE paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.
Pirmoji sutartį tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.
