Pinigai žmonių kišenėse nuvertės dar greičiau

Tuo tarpu metinė infliacija šiemet sieks 5,2 proc.

Toks didelis 2,9 proc. ir 5,2 proc. skirtumas reiškia, kad, vaizdžiai kalbant, šalies ūkis važiuoja paspirtuku, o pinigai žmonių kišenėse nuvertės tarsi važiuojant dviračiu.

Ko laukti ateityje?

TVF atkreipė dėmesį, jog dabartinį šalies ekonomikos augimą laikinai skatina ir žmonių pinigai, atsiimti iš II pakopos pensijų fondų. Mat gyventojai daugiau perka paslaugų ir prekių.

Kita vertus, kaip pastebi TVF, Lietuvos skola, šiuo metu siekianti beveik 40 proc.

BVP, tai yra, apie 33 mlrd. Eur, toliau augs ir 2030 m. sudarys 55 proc. Tai bus daugiau nei pusė mūsų šalies BVP.

Infliacija, tai yra pinigų nuvertėjimas, taip pat linkęs didėti. Pernai metinė infliacija siekė 3,4 proc., o šiemet prognozuojama 5,2 proc.

Vadinasi, 10 Eur perkamoji galia per metus nusiris iki 9,48 Eur.

Siūlo mažiau išlaidauti

TVF atstovai pateikė Lietuvai rekomendacijas. Visų pirma, stengtis mažiau išlaidauti. Tai yra, imtis griežtesnės fiskalinės politikos. Tame tarpe - ir valdžios sektoriuje, nes pernai valstybės valdymui skirtos lėšos buvo viršytos iki 18 proc. BVP. Tai yra, valstybė išleido daugiau pinigų nei surinko mokesčių.

Todėl TVF siūlo išaugusias išlaidas padengti didinant mokesčius. Esą daugelyje Europos valstybių mokesčiai yra didesni nei Lietuvoje, o galimybės kitaip reikšmingai sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas yra ribotos. Mat vis vien reikia užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę.

Kita vertus, nors TVF misija darbavosi Lietuvoje kelias savaites, jos rekomendacijos tradicinės. Pirma, didinti produktyvumą ir efektyvumą. Antra - skatinti skaitmenizaciją. Trečia - didinti verslo prieigą prie kapitalo. Ketvirta - stiprinti pensijų sistemą ir ateičiai tausoti „Sodros" finansinį rezervą. O šiaip, TVF vertinimu, Lietuvos finansų sistema stabili, bankai - saugūs.

Palaukime rudens

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Robertas PUCHOVIČIUS sako manantis, kad toks požiūris į artimiausias mūsų ekonomikos perspektyvas, viso labo, yra tik TVF vertinimas.

„Aiškiau bus rudenį, - patikino R.Puchovičius. - Tada bus matyti, kaip žmonėms atsilieps dalykai, susiję su Hormuzo sąsiaurio blokada ir kada jis bus atidarytas. Jei Amerika sako tiesą, tai artimiausiu metu jiems pavyks su Iranu susitarti.

Kuo greičiau būtų sąsiauris atidarytas, tuo greičiau ekonomika stabilizuotųsi, tuo mažiau pajustume tuos niuansus, kuriuos ekonomikai sukėlė ši blokada.

Bet jeigu tie dalykai užsitęs, tai gali būti net didesnė infliacija nei prognozuojama. Tada viskas brangs - maistas, kuras, žaliavos, bet jei greitai susitartų, tai turbūt didelių pasekmių mūsų ekonomikai nebūtų.

O dabar mes jau turime problemų su kuru, o kai kuro kainos auga, tai automatiškai ir gamybos savikaina augs, visos medžiagos brangs ir t.t.

Nereikia skubėti didinti mokesčių. Kol kas reikėtų tik stengtis, kad kuo greičiau stabilizuotume dabartinę situacija, kuri susikūrė dėl Irano, JAV ir Izraelio karo. Ekonomiką galima stabilizuoti ir nedidinant mokesčių.

Žmonės, išėję iš antros pensijų kaupimo pakopos, gavo pinigų ir taip suaktyvino mūsų ekonomiką. Dar rudenį žada, kad bus panašus pinigų srautas, todėl tikėtina, kad nebus tokių blogų pasekmių, kaip kai kas prognozuoja.

Bet kokiu atveju šiai dienai mūsų ekonomika susiduria su iššūkiais, nes reikia daug pinigų skirti gynybai. Tai pridėtinės vertės neduoda, tik išlaidos auga. O TVF tik pateikia rekomendacijas, prognozes. Kaip mums toliau elgtis, kaip gyventi - tik mūsų valstybės reikalas."

Dar neprasiskolinome

Visgi reikia nepamiršti, jog Lietuvos skola, palyginus su BVP milijardais, net ir 2030-aisiais bus gerokai mažesnė nei BVP. Tuo tarpu, kaip skelbia „Eurostat", labiausiai Europos Sąjungoje prasiskolinusios Graikijos skola sudaro 146,1 proc. BVP, Italijos - 137,1 proc. BVP, o Prancūzijos - 116,1 proc. BVP. Tai reiškia, jog šių valstybių skolos yra didesnės nei jas gali padengti metinė šalies ekonomika.

Lietuvai tenka kasmet vis daugiau skolintis, kad finansuotų šalies gynybos poreikius, mažintų socialinę atskirtį, stiprintų sveikatos apsaugą, švietimą, didintų biudžetininkų algas ir t.t.

Iššūkių kelia ir demografiniai veiksniai, nes visuomenė senėja, traukiasi iš darbo rinkos, todėl vis daugiau reikės socialinių paslaugų. Tad visa tai sudėjus, valstybės skola tik didės, todėl reikės daugiau pastangų išlaikyti finansinį stabilumą.

Ministras ramus

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako manantis, kad su laiku visos tos gairės, išsakytos TVF atstovų, bus po truputį daugiau ar mažiau įgyvendintos, o Lietuva tokiu ganėtinai sunkiu laiku, kai reikia balansuoti ir gynybos finansavimą, ir ekonomikos augimą, ir neviršyti išlaidų, vis vien suvaldys situaciją, tad ekonomika nuosekliai augs.

K.Vaitiekūnas atkreipė dėmesį į TVF misijos rekomendaciją dėl verslo geresnio priėjimo prie kapitalo. K.Vaitiekūno teigimu, ši rekomendacija jau įgyvendinama, nes ūkininkai gali gauti paskolas nacionaliniame plėtros banke ILTE.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Valius ĄŽUOLAS:

Prognozės, aišku, yra toks dalykas, kad ne visada jos išsipildo. Tai čia yra viena medalio pusė. O infliacija - tai visi suprantame, kad (vartojimo) mokesčių (PVM, akcizų) padidinimas didina ir infliaciją.

Tai gaunasi tokia situacija, kai iš vienos pusės valstybė pensijas, kažkokias išmokas padidina - ir tada lyg ir geriau žmonėms turėtų būti, bet infliacija tą algų, pensijų, išmokų didėjimą suvalgo. Ir blogiausia yra tai, kad suvalgo viską - ar tai mūsų santaupos būtų, ar indėliai, ar kitoks turtas - deja, bet infliacija jį taip pat apkramto.

Tokioje spyruoklėje esame. Todėl svarbiausias žingsnis iš valdžios pusės turbūt būtų nebedidinti jokių mokesčių, kad bent dėl to infliacija nebedidėtų.

Mūsų ekonomika nespėja taip greitai augti, kad aplenktų infliaciją. Pavyzdžiui, dėl pasaulio politinės situacijos kuro kainos kyla. Tokiu atveju reikėtų griežtesnių veiksmų ribojant tų kainų augimą - ar tai būtų akcizo sumažinimas ar kitokių mokesčių mažinimas.

Deja, bet reikia ir tokių priemonių. Ir greitų priemonių.

Kaip vertinčiau TVF prognozes dėl mūsų valstybės skolos augimo? Čia yra tik prognozės ir spėjimai, bet labai sunku suprognozuoti, kaip mūsų ekonomika augs.

Jeigu ekonomika pradės stoti, tai valstybės skola pradėtų stipriai augti, skaičiuojant ją procentais nuo BVP. Bet jeigu mūsų ekonomika sugebėtų pasistūmėti į geresnį augimą, tai ir skolos rodikliai būtų mažesni.

Kaip pavyzdys - per 4-5 metus Lietuvos ekonomika gana stipriai paaugo, todėl ir tas valstybės skolos rodiklis nebėra toks didelis. Mes vis tiek esame tarp tų šalių, kurios neišlipa iš 60-70 proc. BVP skolos rodiklio. Turbūt čia yra pliusas, kad mes sugebame subalansuoti net žemesnį skolos rodiklį nei šie.