1 nuotr.Šiandien opozicija į Seimo plenarinį posėdį kviečia ekonomikos ir inovacijų ministrą Edviną Grikšą ir krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, kad šie pasiteisintų dėl skandalo, susijusio su duomenų iš Registrų centro „nusiurbimu".
Jiems iš anksto pateikti klausimai raštu, į kuriuos privalės atsakyti, aišku, bus ir papildomų klausimų.
E.Grikšui primenama, kad tuoj bus metai, kaip jis eina ministro pareigas. Esą dėl to yra svarbu įvertinti, kokių priemonių savo valdymo laikotarpiu ėmėsi, kad būtų didinama Registrų centro saugomos informacijos apsauga bei šio centro atsparumas kibernetiniams pavojams: kiek finansavimo skirta (kaip jis augo), kokie projektai įgyvendinti, kokios teisėkūros priemonės pasitelktos ir pan.
„Ar buvo įvertintas finansavimo poreikis Registrų centro IT infrastruktūros atnaujinimui, kibernetinio saugumo stiprinimui ir duomenų apsaugos priemonėms? Kada, kokia forma ir kokia apimtimi ministerija buvo informuota apie Registrų centro IT infrastruktūros būklę, identifikuotas rizikas, galimas pasekmes valstybės registrų duomenų saugumui ir teikiamų paslaugų tęstinumui? Kas priėmė sprendimą neinformuoti visuomenės?", - smalsauja Seimo nariai.
Teiraujamasi, kaip ministerija, kaip savininko bei steigėjo teises įgyvendinanti institucija, užtikrino tinkamą Registrų centro veiklos, IT infrastruktūros rizikų, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo priežiūrą, ir kokią institucinę bei politinę atsakomybę šioje situacijoje prisiima ministras.
„Kada sužinojote apie duomenų vagystę ir kokių priemonių ėmėtės, kad būtų užtikrinta, kad tokios situacijos, kuomet neteisėtam pasijungimui panaudojamos ir kitos institucijos administruojamos sistemos, nepasikartotų: kokios priemonės jau įgyvendintos, o kokios - planuojamos įgyvendinti artimiausioje ateityje, ar įvertintas papildomų lėšų poveikis ir kada tikimasi gauti papildomą finansavimą, jei toks bus reikalingas?" - tai dar keli pateikti klausimai.
Seimo opozicijai „iš žiniasklaidos pranešimų akivaizdu, kad apie įvykį jau buvo žinoma gegužės pradžioje, kuomet informacija ir perduota teisėsaugai."
„Kodėl Vyriausybė arba jūsų vadovaujama ministerija neinformavo visuomenės apie incidentą ir neįspėjo Lietuvos žmonių apie tai, kad jų duomenys buvo neteisėtu būdu renkami? Kas priėmė tokį sprendimą ir kokiais motyvais remiantis?
Kodėl apie incidentą pranešta tik tuomet, kai pasirodė pirmieji pranešimai žiniasklaidoje žurnalistinių tyrimų pavidalu?
Gegužės 25 d. nurodėte, kad Registrų centro vadovas buvo atleistas „įvertinus veiksmų operatyvumą ir komunikaciją su ministerija".
Tačiau vadovą atleidote tik viešumoje kilus skandalui, nors akivaizdu, kad bent mėnesį po duomenų nutekėjimo vadovas dirbo ir jo darbas jums tiko.
Ar nemanote, kad vadovo atleidimas dabar atrodo kaip viešųjų ryšių žingsnis siekiant nusimesti jūsų, kaip ministro atsakomybę už susiklosčiusią situaciją?" - ir į šiuos klausimus teks atsakyti E.Grikšui.
Tuo metu R.Kaunui primenama, kad, kaip skelbia žiniasklaida, tarp neteisėtu būdu iš Registrų centro gautų duomenų - ir informacija apie kariuomenėje, žvalgyboje dirbančius pareigūnus, o keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie Registrų centro vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas.
„Kada sužinojote šią informaciją ir ko nedelsiant ėmėtės, kad krašto apsaugos sistemai priklausantys pareigūnai būtų informuoti apie jų duomenų pagrobimą? Jei pareigūnus informavote - kada tai buvo padaryta?
Kokių priemonių ėmėtės ar žadate netolimoje ateityje imtis, kad valstybės registruose saugomiems duomenims apie krašto apsaugos sistemoje, žvalgyboje dirbančius pareigūnus būtų taikomi didesni saugumo reikalavimai?", - tokie klausimai pateikti krašto apsaugos ministrui.
