Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Ukrainos gynybos ministerija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros programos „BRAVE Lithuania“ sukūrimo.
Ministerija pranešė, kad šia iniciatyva siekiama stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos inovacijų srityje, skatinti pažangiųjų technologijų kūrimą ir spartinti jų pritaikymą praktiniams gynybos poreikiams.
KAM teigimu, dokumentą pasirašė krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė ir Ukrainos gynybos viceministras Serhijus Bojevas Vilniuje vykusio antrojo NATO–Ukrainos gynybos inovatorių forumo metu.
Skelbiama, kad Lietuva ir Ukraina taip pat patvirtino pasirengimą kartu remti gynybos inovacijas, tobulinti esamus technologinius sprendimus ir stiprinti abiejų valstybių gynybos pajėgumus.
„Programa „Brave Lithuania“ žymi naują Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo gynybos srityje etapą. Sujungę žinias, technologinius pajėgumus ir praktinę patirtį, greičiau kursime bei diegsime sprendimus, didinančius mūsų kariuomenių pasirengimą ir stiprinančius bendrą saugumą. Tai investicija ne tik į mūsų šalių gynybą, bet ir į saugesnę Europos ateitį“, – pranešime cituojama V. Zumerienė.
KAM teigimu, „BRAVE Lithuania“ veiks kaip dvišalė platforma, skirta remti Lietuvos ir Ukrainos gynybos technologijų startuolius, inovatorius, mokslinių tyrimų institucijas bei įmones.
Iniciatyva sieks sukurti praktinį bendradarbiavimo mechanizmą, jungiantį abiejų šalių gynybos inovacijų ekosistemas, skatinti realius operacinius poreikius atitinkančių technologijų kūrimą bei spartinti perspektyvių sprendimų perėjimą nuo koncepcijos ir prototipo etapų prie testavimo, validavimo ir praktinio pritaikymo.
Taip pat siekiama užtikrinti, kad remiami projektai atitiktų realius gynybos poreikius ir, jei įmanoma, būtų grindžiami kovos lauko patirtimi, operaciniu grįžtamuoju ryšiu bei praktiniais gynybos sektoriaus poreikiais.
Ketinimų protokolas buvo pasirašytas dalyvaujant premjerei Ingai Ruginienei ir Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Svyrydenko.
Skelbiama, kad šiai iniciatyvai įgyvendinti Lietuva ir Ukraina taip pat svarstys galimybę pasitelkti papildomas finansines priemones, įskaitant nacionalinius fondus, tarptautinių donorų paramą, Europos Sąjungos priemones, privačias investicijas, rizikos kapitalą ir kitus tinkamus finansavimo mechanizmus.