1 nuotr.Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Vytauto Sinicos iniciatyvai deportuoti svetimšalį, jei jis pas mus padarė tyčinį nusikaltimą. Tačiau Vidaus reikalų ministerija tam pritaria tik su tam tikromis išlygomis.
„Siūlymo esmė yra gana paprasta - įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 126 straipsnį papildyti punktu, kuris numatytų, kad asmuo, padaręs pagal Baudžiamąjį kodeksą tyčinį nusikaltimą - ne baudžiamąjį nusižengimą, o nusikaltimą, ir būtent tyčinį, - būtų po bausmės atlikimo deportuojamas iš šalies.
Pakeitimo esmė tokia, kad šiandien, kad ir kokį nusikaltimą yra padaręs asmuo, automatiškai tai nelemia jokių jo padarinių išvykti iš šalies.
Iš šalies yra deportuojami asmenys, kurie pripažįstami arba grėsme nacionaliniam saugumui - tai sprendžia Valstybės saugumo departamentas, arba grėsme viešajam saugumui - tą sprendžia policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Tam yra sudaroma komisija, įvertinami įvairiausi kriterijai ir joks konkretus nusikaltimas negarantuoja, kad tu tą statusą įgysi.
Yra atsižvelgiama į tai, kiek laiko gyventa šalyje, šeimyninę padėtį, daugybę kitų veiksnių. Tai šių pataisymų tikslas yra sugriežtinti deportacijos taikymą ir iš esmės laikytis principo, kad nusikalstamumo į šalį neimportuojame.
Jeigu žmonės nori gyventi Lietuvoje, prisidėti prie jos kūrimo, tai jie turi besąlygiškai laikytis galiojančių įstatymų", - teigė V.Sinica.
Anot jo, yra nuostata, jog jeigu žmogus yra atvykęs į Lietuvą darbo santykių pagrindu - ar kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas, ar kaip nekvalifikuotas darbuotojas, tai jo išsiuntimo kaštai turėtų tekti jo darbdaviui.
„Idėja yra tokia, kad darbdavys, atsiveždamas darbuotoją iš užsienio, neabejotinai gauna naudą ir daro tą veiksmą tik todėl, kad laiko šitą veiksmą sau naudingu, kad kaštai jam bus mažesni negu nauda, bet socialinės visos pasekmės ir visi socialiniai kaštai, tiek susiję su švietimu, sveikatos apsauga, integracija ir viešuoju saugumu, tenka visuomenei, mums visiems.
Tai šiuo atveju, jeigu vis dėlto žmogus, pakviestas darbdavio dirbti Lietuvoje, sukelia tokias socialines pasekmes, jos taip pat turėtų būti įskaičiuotos į darbdavio kaštus", - dėstė V.Sinica.
Vidaus reikalų ministerija išbrokavo V.Sinicos iniciatyvą.
„Siūlomas reguliavimas iš esmės jau yra nustatytas galiojančiais teisės aktais ir taikomas - užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, o nusikalstamas veikas darantys užsieniečiai pagal nustatytus kriterijus praktikoje paprastai vertinami kaip keliantys grėsmę viešajai tvarkai ir negali būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje; siūlomas reguliavimas įtvirtina bendrąja prevencija paremtą išsiuntimo mechanizmą, kuris neužtikrina individualaus asmens elgesio ir visų aplinkybių vertinimo bei neatitinka Europos Sąjungos teisės; reikalavimas darbdaviui atlyginti nusikalstamas veikas padariusio užsieniečio išsiuntimo išlaidas nebūtų pateisinamas, darbdavys negali numatyti ir kontroliuoti jam dirbančio užsieniečio elgesio ne darbe", - tvirtina ministerija.
