1 nuotr.Aukščiausi Rusijos pareigūnai įspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad išlaidos karui Ukrainoje yra nepakeliama našta, o tai atskleidžia šalies vadovybėje gilėjančius nesutarimus dėl to, kaip susidoroti su didėjančiu ekonominiu spaudimu, plataus masto Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus, praneša naujienų portalas „TVP World“
Pasak naujienų agentūros „Bloomberg“, kuri remiasi oficialiais dokumentais ir su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko pareigūnai pasiūlė sumažinti gynybos išlaidas, įspėdami Kremlių, kad esant numatomam išlaidų lygiui kyla pavojus, jog vyriausybės biudžeto deficitas gali pavojingai išaugti.
Tačiau aukšti Gynybos ministerijos pareigūnai ir kai kurie Kremliaus atstovai, pasiryžę įgyvendinti V. Putino karo tikslus, atkakliai siekia karinių išlaidų nemažinti.
Gynybos ministerija teigia, kad jas sumažinus gerokai nukentėtų ekonomika, nes šiuo metu labai daug įmonių priklauso nuo su karine sritimi susijusių sutarčių, ir kad priešingai – šiais metais susidariusiam net trijų trilijonų rublių (36 mlrd. JAV dolerių) deficitui padengti yra reikalingas papildomas finansavimas.
Pranešama, kad V. Putinas paprašė Finansų ministerijos pareigūnų prieš imantis gynybos išlaidų rasti galimybių sumažinti išlaidas kitose biudžeto srityse.
Ant recesijos ribos
Rengiant 2026 m. biudžetą, Rusijos pareigūnai suprato, kad antroje metų pusėje gali susidaryti maždaug 1,2–1,5 trilijono rublių finansavimo trūkumas, kurį sudarytų lėšos, reikalingos gynybos sektoriui.
Tačiau anksčiau puoselėtos viltys, kad pavyks pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos, neišsipildė, o dėl karo Irane išaugusių naftos kainų nepakaks Maskvos problemoms išspręsti, teigė Rusijos vyriausybei artimi naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltiniai.
Tuo tarpu Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius keturis metų mėnesius išaugo iki 5,9 trilijono rublių, arba 2,5 proc. BVP, ir yra maždaug 50 proc. didesnis nei numatyta metiniame plane.
Ekonomikos ministerija taip pat prognozuoja, kad 2026 m. BVP augs tik 0,4 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo manoma pirmiau.
Oficialūs duomenys rodo, kad pirmąjį ketvirtį ekonomika pirmą kartą per trejus metus susitraukė.
Tai reiškia, kad Maskva dabar turi sugalvoti, kaip spręsti deficito problemą, o tai reiškia, kad teks mažinti išlaidas arba ieškoti naujų pajamų šaltinių.
Atgal į 90-uosius?
Gegužės pabaigoje finansų ministras Antonas Siluanovas Rusijos dienraščiui „Kommersant“ sakė, kad viešųjų išlaidų srityje reikalingas „tam tikras santūrumas“, išskirdamas gynybą bei socialinius vyriausybės įsipareigojimus kaip prioritetines išlaidų sritis.
„Rezervai nėra begaliniai. Turint omenyje tokius didelio masto pasaulio pokyčius, negalima toleruoti finansinių trūkumų“, – sakė jis, pridurdamas, kad būtina didinti biudžeto išlaidų efektyvumą.
Vis gilėjanti Rusijos finansinė duobė praėjusią savaitę sukėlė šalies parlamento žemutinių rūmų nario Valerijaus Gartungo pasipiktinimą: parlamentaras prisiminė hiperinfliaciją, ištikusią po Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Tai ką gi darysime? – klausė jis. – Spausdinsime pinigus, ar ką? Kaip 1992 metais, kai kainos kas savaitę kildavo po 30 proc.? Suprantame, kad tai – ne išeitis.“
