Seimas priėmė LRT valdysenos pakeitimus numatančias įstatymo pataisas

Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo. 

Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Tuo metu parlamento opozicijos atstovai nusprendė nedalyvauti balsavime. 

„Opozicija nedalyvaus šiame balsavime ir tai bus Pyro pergalė, tai bus kapituliacija toms užmačioms, kurios buvo sugalvotos prieš Kalėdas. Priminsiu, kad jūsų užmačios buvo visai kitos ir tik Kęstučio Vilkausko sveikatos problemos Lietuvą sustabdė nuo tų užmačių, ką jūs buvot sugalvoję“, – kalbėjo liberalas Simonas Gentvilas. 

Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete. 

Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas. 

Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui. 

Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 

Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pateikusi pastabą, jog atsisakius aiškios pareigos generalinį direktorių skirti ir atleisti atviru balsavimu, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, leidžiantis Tarybai savo nuožiūra spręsti, kada taikyti atvirą, o kada – slaptą balsavimą. Toks reguliavimas, pasak STT, sudarytų prielaidas mažesniam LRT tarybos sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei visuomenei. 

Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu. 

Taip pat nutarta apriboti generalinio direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Nutarė nekeisti įstatymo įsigaliojimo terminų

Liberalas Simonas Kairys siūlė nustatyti, kad nauja įstatymo redakcija būtų taikoma nuo tada, kai baigiasi šiuo metu pareigas einančio LRT generalinio direktoriaus kadencija, t. y. nuo 2028 m. spalio 3 d. 

„Čia yra esminis siūlymas, iš visų pats rimčiausias (…). Įsigaliojimo terminai yra tai, ką mums suponuoja gyvenimas demokratiškoje, teisinėje valstybėje, būnant Lietuvai Europos Sąjungos nare (…). Visa rizika yra paliekama kalbant apie įsigaliojimą ir niekaip per visas šio įstatymo priėmimo fazes nei komitetas, nei Seimas neatsižvelgė“, – kalbėjo liberalas. 

Vis tik tokiam parlamentaro siūlymui nebuvo pritarta. Liko galioti nuostata, jog dalis pakeitimų įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei. 

Kiek anksčiau Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę bei pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.

S. Kairys taip pat siūlė nustatyti, kad LRT valdybos narių darbo sutartys įsigaliotų ne nuo 2028 m. sausio 1 d., bet nuo 2028 m. spalio 3 d., kartu su jo siūlyta naujos redakcijos įstatymo taikymo pradžia. Šiam Seimo nario siūlymui taip pat nebuvo pritarta. 

ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.