1 nuotr.Naujausia analizė atskleidė, kad per du dešimtmečius reikšmingai sumažėjo užregistruotų nusikalstamų veikų, pasikeitė jų struktūra, o daugybė žmonių jaučiasi saugiai. Nors pasitikėjimas policija Lietuvoje augo sparčiausiai, į ją kreipiasi mažiau nei pusė nukentėjusiųjų.
Mažiau žudo ir apiplėšia
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pirmąją vasaros dieną paskelbta viešojo saugumo duomenų analizė rodo, kad tradiciniai nusikaltimai traukiasi. 2005-2025 m. užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc.: pavyzdžiui, nužudymų - 81 proc., plėšimų - net 95 proc., vagysčių - 78 proc.
Štai prieš du dešimtmečius fiksuota 390 tyčinių nužudymų, o pernai - 74.
Atitinkamai mažėjo sunkių sveikatos sutrikdymų (nuo 354 iki 87), išžaginimų (nuo 265 iki 73), plėšimų (nuo 5206 iki 247) ir vagysčių (nuo 43 473 iki 9249).
Be to, 82 proc. sumažėjo žuvusiųjų avarijose ir 77 proc. - žuvusiųjų gaisruose.
Duomenys rodo, kad per du dešimtmečius saugiai besijaučiančių gyventojų dalis išaugo nuo 54 iki 89 proc., o pasitikėjimas policija Lietuvoje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) - šalis pagal šį rodiklį užima 9 vietą.
Vis dėlto tik apie 44 proc. nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą. Tai reiškia, kad dalis nusikalstamų veikų lieka nepastebėtos.
Sukčiavimo ir kvaišalų banga
Tačiau įprastų nusikaltimų vietą užima sudėtingesnės, mažiau pastebimos ir technologijomis grįstos grėsmės.
Analizė rodo, kad per minėtą laikotarpį sukčiavimų skaičius išaugo 25 proc. - nuo 3614 iki 4533. Nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui padaugėjo 3494 proc. - nuo 18 iki 647, o su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų 161 proc. - nuo 1814 iki 4747.
Žymiai daugiau fiksuojama fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų: nuo 1373 iki 6079 - augimas 342 proc.
Kaip pažymi analizę pristačiusi VRM sociologė dr. Eglė Vileikienė, kai kuriose srityse vis dar atsiliekame nuo kitų ES valstybių - ypač pagal nužudymų lygį, žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių.
Tai rodo, kad pagrindinis šiandienos iššūkis - ne bendras nesaugumas, o konkrečios struktūrinės rizikos, glaudžiai susijusios su blogu elgesiu ar pavojingais įpročiais.
Reikia kitokių priemonių
„Lietuva tapo gerokai saugesnė, tačiau saugumo iššūkiai tampa vis sudėtingesni ir labiau fragmentuoti, o nusikalstamos veikos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tampa labiau organizuotos ir reikalauja kitokių prevencijos bei tyrimo priemonių. Todėl šiuo metu ypač svarbu pereiti nuo bendro reagavimo prie tikslinio, duomenimis grįsto rizikų valdymo", - pranešime komentavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Anot ministro, mokslinis tyrimas parodė, kad sudėtingiausia viešojo saugumo problema - smurtiniai nusikaltimai.
Jų struktūra išlieka stabili: daugiau nei pusė nužudymų susiję su alkoholio vartojimu, dažnai auka ir kaltininkas gėrė kartu, o tipinis smurtautojas - socialiai pažeidžiamas 30-59 metų vyras.
Pasak ministro V.Kondratovičiaus, šie rodikliai reikalauja aiškaus strateginio persiorientavimo: daugiau dėmesio turi būti skiriama smurto prevencijai, žalingo alkoholio vartojimo mažinimui, naujų nusikalstamumo formų valdymui bei tikslinėms intervencijoms į aukštos rizikos grupes, remiantis duomenimis ir ankstyvu rizikų atpažinimu.
Ši analizė parengta remiantis 2005-2025 m. laikotarpio Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Valstybės duomenų agentūros, Eurostato, teisėsaugos institucijų duomenimis bei Lietuvos gyventojų apklausų rezultatais.
