O gal mums dvarą nusipirkti...

Brangiausiai šiuo metu parduodamas Anykščių rajone esantis Raguvėlės dvaras. Už jį prašoma 900 tūkst. Eur.

Iki šiol brangiausias buvo 2023 m. aukcione Turto banko parduotas Buivydiškių (Vilniaus rajonas) dvaras. Už jį naujasis savininkas sumokėjo 650 tūkst. Eur, o aukcione varžėsi net 23 pirkėjai.

Tačiau šių abiejų istorinių rūmų kainos visiškai nublanksta prieš Henriko Daktaro pilaitės Kauno rajone, Užliedžiuose, kainą. Iš pradžių už šią pilaitę buvo prašoma milijono, o dabar kaina nukrito iki 950 tūkst. Eur.

Parduoda istoriją

Parduodamas ne tik Raguvėlės dvaras. Už 460 tūkst. Eur galima nusipirkti dvarą Ukmergės rajone, Lyduokiuose. Pašiaušės dvaras, esantis Kelmės rajone, kainuotų 220 tūkst. Eur. Panevėžio rajone, Ėriškėse, esantis dvaras parduodamas už 730 tūkst. Eur. O už Kėdainių rajone esantį Lančiūnavos dvarą prašoma 550 tūkst. Eur.

Kuris iš šių parduodamų dvarų istoriškai vertingiausias? Seniausias yra Lyduokių dvaras, minimas nuo 1499 m. Dvaras per šimtmečius turėjo daug savininkų, tačiau žymiausi - iš Italijos Toskanos kilusi Marikonių giminė, turėję giminystės ryšių su Šv. Pranciškumi Asyžiečiu. Marikoniai valdė Lyduokius XVIII-XIX a. Tarpukario Lietuvoje Lyduokių dvarą įsigijo architektas Karolis Reisonas, Kaune suprojektavęs Prisikėlimo bažnyčią.

Kelmės rajone esantis mūrinis Pašiaušės dvaras, minimas nuo XVI a., negali pasigirti puošnumu, bet turi dar išlikusią liepų alėją, o pats dvaras išskirtinis savo istoriniu dramatizmu. XVIII a. čia, atnaujintame dvare, gyveno bajoro Ignaco Vitkevičiaus ir Žemaitijos garsių bajorų Šemetų atstovės Emilijos Šemetaitės-Vitkevičienės šeima, turėjusi 13 vaikų.

Tačiau išaiškėjus, jog šeima rėmė 1863 m. sukilėlius, dvaras buvo caro valdžios konfiskuotas, o Vitkevičiai ištremti į Sibirą. Nelikus savininkų, dvare įsikūrė vienuoliai jėzuitai, čia įsteigę mokyklą. Pašiaušės dvare yra gimęs garsus lenkų dailininkas Stanislovas Vitkevičius (1851-1915). Kai dvaras buvo konfiskuotas, būsimam dailininkui tebuvo 13 metų. Į Pašiaušę daugiau negrįžo.

Jauniausias iš šiuo metu pardavinėjamų dvarų yra Ėriškių dvaras, pastatytas 1897 m. ir 2009 m. renovuotas. Dvaras dar vadinamas Akmeniniu arba Rojūnų dvaru.

Brangiausiai parduodamas respublikinės reikšmės architektūros paminklas Raguvėlės dvaras, minimas nuo XVII a. Kadaise jį valdė Sokolovskiai, o vėliau - iš dabartinės Ukrainos teritorijos kilusi Komarų dinastija, kuriai Lietuvoje priklausė daug dvarų. Raguvėlės dvarą įsigijo Komarų dinastijos atstovas, Ukmergės kardininkas Mikalojus Komarovskis. Abiejų tautų respublikoje (ATR) kardininkas buvo garbės titulas. Per pavieto ar rūmų šventes žingsniavęs procesijų priekyje ir nešęs kardą, demonstruojantį valdovo karinę galią.

Dvarai dažnai buvo dovanojami už karinius nuopelnus kitataučiams. Pavyzdžiui, dabar parduodamas Kėdainių rajone esantis Lančiūnavos dvaras, minimas nuo XVI a., kadaise Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto buvo padovanotas Piotrui Kognovickiui. Už karinius nuopelnus. Kognovickiai rūmus atnaujino neoklasicizmo stiliumi. Po nacionalizacijos visa dvarvietė su statiniais tapo žemės ūkio mokykla, žemės ūkio technikumu, vėl - žemės ūkio mokykla. Kol galiausiai buvo uždaryta.

Parduoda dvarų iliuziją

Pardavimų skelbimuose dvarais kartais pavadinami ir į juos panašūs, o gal tiesiog neaiškaus architektūrinio stiliaus, pretenzingi namai, pardavėjų tituluojami dvarais. Tokius dvarus turtingi žmonės statėsi ne tik dabar, bet ir tarpukario Lietuvoje. Pavyzdžiui, dabar tokį 1923 m. statytą namą prie ežero Ukmergės rajone galima nusipirkti už 240 tūkst. Eur.

Dvarus pardavinėja ne tik nekilnojamo turto agentūros, bet ir Turto bankas. Pastarasis viešai pardavinėja internetu aukcionuose, į kuriuos kiekvienas gali užsiregistruoti Registrų centro platformoje. Būna atvejų, kai tas pats dvaras, pakeitęs savininką, parduodamas dar kartą, bet jau už didesnę kainą.

Pavyzdžiui, Kelmės rajone esantis Pagryžuvio dvaras, statytas 1858 m., Turto banko aukcione buvo įvertintas pradine 158,5 tūkst. Eur kaina, o parduotas už 173 tūkst. Eur. Tačiau naujasis savininkas jį vėliau perpardavė dar brangiau.

Kainą kelia kino filmai

Kai kurių dvarų vertę bandoma pakelti informacija, jog čia buvo filmuojamas koks nors filmas.

Pavyzdžiui, Libertavos dvaro medinėje sodyboje su ūkinių mūrinių pastatų liekanomis, kurioje tarybiniais metais gyveno Dapkūniškio kolūkiečių šeimos, buvo filmuojama meninė kino juosta „Gimtinė".

O ir nepardavinėjamų dvarų valdytojai, norėdami išsilaikyti, organizuoja vestuves, koncertus, parodas, teikia poilsio, viešojo maitinimo paslaugas, dvare gamina savo firminius produktus.

Žinia, jog čia buvo kurtas kino filmas, padidina dvaro patrauklumą. O patiems menininkams patraukliausi Trakų Vokės, Užutrakio, Pakruojo ir Vilniaus Markučių, Kauno rajono Babtyno-Žemaitkiemio, Šakių rajono Zyplių dvarai.

Pakruojyje 1972 m. buvo filmuojamas „Tadas Blinda", Užutrakyje „Riešutų duona" (1977 m.). Užutrakio ir Trakų Vokės, Markučių dvarai pasirodė kino filmuose „Ana Karenina", „Karas ir taika".

Zypliai pasižymėjo 2016-aisiais, kai čia buvo nufilmuotos kino juostos - „Laisvės kaina", „Savanoriai", „Patriotai".

O Babtyno-Žemaitkiemio dvare Algimantas Puipa kūrė „Miegančių drugelių tvirtovę".

Įdomu

Daugiausia dvarų parduota 2003-2008 m., prieš prasidedant pasaulinei finansinei krizei. Ekonomika tuo metu dar augo, o pirkėjai tikėjosi ir ES fondų paramos.

XX a. pradžioje Lietuvoje dar buvo išlikę apie 3500-4000 dvarų sodybų, o su Vilnijos ir Klaipėdos kraštais - apie 5000. Šiuo metu Kultūros vertybių registre įregistruoti 578 dvarai. Tai reiškia, jog šių dvarų savininkai, atnaujindami savo nuosavybę, privalo laikytis istorinio paveldo reikalavimų. Kita vertus, savininkas, restauruojantis dvarą, gali tikėtis europinių fondų paramos.

Aukštaitijoje yra 200-250 dvarų. Įskaitant ir dvarų liekanas. Žymiausi dvarai - Pakruojo, Rokiškio, Taujėnų, Burbiškio.

Žemaitija garsėja mediniais dvarais. O bendras visų dvarų, tiek medinių, tiek mūrinių skaičius - apie 100-120. Garsiausi - grafų Oginskių rūmai Plungėje ir Rietave. Taip pat grafų Tiškevičių rūmai Kretingoje, Palangoje ir Renavo bei Kelmės dvarai.

Dzūkijoje išliko tik apie 30-40 dvarų. Garsiausi - Užutrakio ir Liubavo. O Mažojoje Lietuvoje išliko tik du dvarai - Hugo Šojaus (Šilutė) ir Vilkyškiuose.

Seniausias, dar XIV a. kryžiuočių kronikose paminėtas Aristavėlės (Kėdainių rajono) dvaras šiuo metu perkeltas į Rumšiškių etnografinį muziejų. Ilzenbergo (Rokiškio rajonas) dvaras yra vienas seniausių, turinčių pilnai atkurtą dvaro ūkį. Šis dvaras pastatytas 1515 m. Tarp seniausių dvarų taip pat yra Ukmergės rajone esantis mūrinis Siesikų dvaras, minimas nuo XVI a. ir medinis Staškūniškio (Širvintų rajonas) dvarelis, pastatytas XVII a.

Pilių ir jų likučių Lietuvoje išliko apie 10-12. Garsiausios - Gedimino, Biržų, Medininkų, Trakų ir Kauno pilys.

Interviu su XVI a. įkurto Babtyno-Žemaitkiemo dvaro savininku Mindaugu ŠVENTORAIČIU:

„Ar nenusivyliau dvarą nusipirkęs? Ne, aš labai laimingas. Plečiu šitą mano dvarą ir dar aplinkui kitų dairausi. Pirkinio atsipirkimas yra dvasinis, moralinis, nes pinigais tai, be abejo, neatsiperka. Bet ne į tai investuoji. Juk investuoji į istoriją, į kultūrą, investuoji ne tam, kad atsipirktų finansiškai, bet tam, kad atsipirktų kultūriškai ir morališkai", - kalbėjo M.Šventoraitis.

- Ar nebaugu gyventi dvare?

- Ne, labai miela, gera ir lengva čia gyventi. Ir aš tiesiog neįsivaizduoju kitokio gyvenimo.

- Kiek, nusipirkus dvarą, dar procentiškai reikėjo pridėti, kad dvaras atrodytų taip, kaip dabar atrodo?

- Apie 50 kartų daugiau pinigų nei buvo dvaro kaina. Tai yra milijonai, išleisti dvaro pastatų restauracijai. Apie 10-15 metų investavau į dvarą iš savo kišenės, o dabar, kai nedirbu jau 10 metų, stengiuosi dvarą išlaikyti rengdamas parodas, koncertus ir panašius renginius. Nes noriu, kad dvaras išsilaikytų. O kai nieko nevyksta, tai ir darbuotojų nelabai reikia. Žolę nupjauti, parką, sodą prižiūrėti galiu ir pats. O kai renginys, tai aišku, kad reikia pagalbos.

- Iš kur toks poreikis turėti dvarą?

- Manau, kad turiu mėlyno kraujo. Pas mane prieš kelias savaites iš Šiukštų giminės, šį dvarą XVI a. įkūrusios, buvo atvažiavę susipažinti. Šiukštos valdė šį dvarą prieš 400 metų (vėliau valdė kunigaikščiai Giedraičiai, grafai Tiškevičiai ir t.t). O 20-oji Šiukštų karta atvažiavo pas mane ir papasakojo, kad prieš 20 kartų jie buvo bajorai, o per paskutines tris kartas - miestiečiai, valstiečiai. Kai atsiras daugiau laiko, pasidomėsiu savo giminės praeitimi. O dvaro atkūrimas vyksta ir dabar, žodžiu, reikalų yra ir aš tuo džiaugiuosi. Dvaro įsigijimas yra vienas geriausių mano gyvenimo pasirinkimų. Jo puoselėjimas yra vienas didžiausių mano gyvenimo džiaugsmų, kuriuos kada nors patyriau.