1 nuotr.Seimo narių grupė registravo siūlymą, kuriuo nuo kitų metų didžiausių krovininių transporto priemonių vežėjams būtų grąžinami jų sumokami akcizo mokesčiai už Lietuvoje įsipiltą kurą.
Tiesa, pagal siūlymą, sumokėtas akcizas vežėjų bendrovėms būtų grąžinamas tik tuo atveju, jei pirkti degalai buvo naudojami kaip variklio kuras.
Gazolius įsigijęs juridinis asmuo taip pat turėtų turėti Europos Sąjungos (ES) licenciją vežti krovinius, N3 klasės (nuo 12 tonų didžiausios leidžiamosios masės) krovininė transporto priemonė turėtų būti registruota ES ar Europos ekonominės erdvės valstybės narėje.
Sumokėtos akcizų sumos dalies grąžinamo dydžio nustatymo tvarką bei sumokėtos akcizų sumos dalies grąžinimo taikymo trukmę turėtų nustatyti Vyriausybė.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūlymas teikiamas dėl sumažėjusio dyzelino įsigijimo šalyje bei su tuo susijusiu mažesniu biudžeto pajamų surinkimu – teigiama, jog vežėjai dažniau renkasi kurą piltis kaimyninėse šalyse.
Nurodoma, kad pernai Lietuvoje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino, lyginant su 2024 metais, dyzelino pardavimai krito apie 15,7 proc., o dėl sumažėjusių pardavimų pernai nebuvo surinkta apie 90,2–123,5 mln. eurų pajamų į biudžetą.
Kaip skelbiama, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą, kuris leistų išlaikant įstatyme reglamentuotus akcizų tarifus, nustatytus atsižvelgiant į aplinkosauginius tikslus bei fiskalinius valstybės prioritetus, užtikrinti vežėjų konkurencingumą.
Taip pat – naftos degalų įsigijimo susigrąžinimą į Lietuvos jurisdikciją iš kaimyninių šalių ir papildomų pajamų į valstybės biudžetą surinkimą.
Pasak projekto rengėjų, ES šalys plačiai taiko akcizo dalies sugrąžinimo vežėjams mechanizmą.
Teigiama, jog šis mechanizmas galioja Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Kaip skelbta, prieš daugiau nei tris mėnesius prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių krizei spręsti, tam laikinai sumažintas dyzelino akcizas, skubos tvarka parlamente svarstomas prezidento siūlymas įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
Seimas taip pat turėtų balsuoti, ar degalinėms kuro kainas leisti didinti tik kartą per parą.
Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) taip pat sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams.
Akcizų tarifo pastovioji dalis įprastam dyzelinui šiuo metu siekia 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Taip kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui dabar taikomas 503,60 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.
