Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl išpuolių prieš Ukrainą ir Rumuniją

Kaip pranešė URM, naktį iš birželio 1 d. į 2 d. Rusijos raketos ir koviniai dronai buvo nukreipti į Kijevą, Dneprą, Charkovą ir kitas Ukrainos vietoves. Bepiločių išpuoliai prieš Ukrainą tęsėsi ir praėjusią naktį. Dėl šių smūgių žuvo dešimtys, sužeista šimtai civilių Ukrainos gyventojų, sugriauta dešimtys gyvenamųjų namų, sveikatos apsaugos įstaigų, komercinių ir kitų civilinės infrastruktūros objektų.

Anot ministerijos, Rusijai įteiktoje notoje teigiama, kad sąmoningas teroras prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas ir laikytinas karo nusikaltimu, kuriam nėra taikomas senaties terminas.

Nors Maskva iš anksto grasino smūgiais ir įspėjo iš Kyjivo išvykti užsienio šalių piliečius, įskaitant diplomatus, tai neatleidžia Rusijos politinės ir karinės vadovybės nuo atsakomybės už karo nusikaltimų planavimą ir vykdymą.

URM taip pat pabrėžia, kad Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš suverenią kaimynę Ukrainą kelia grėsmę ir kitoms valstybėms bei jų gyventojų saugumui. 

Daugkartiniai Rusijos dronų įskridimai į Baltijos šalių, Lenkijos, Moldovos, Rumunijos ir kitų valstybių teritorijas rodo Rusijos vadovybės abejingumą žmonių gyvybėms, šalių suverenumui ir tarptautinės teisės normoms.

Pastarasis toks incidentas, įvykęs naktį iš gegužės 28 d. į 29 d., sukėlė sunkių pasekmių Rumunijai – sužeisti du civiliai vietos gyventojai ir apgadintas daugiabutis gyvenamasis namas.

Anot URM, Rusijos atstovui pareikšta, kad Lietuva ir toliau ryžtingai rems Ukrainą jos kovoje už laisvę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Be to, Lietuva kartu su šalimis partnerėmis toliau nuosekliai sieks, kad Rusija būtų įpareigota visiškai atlyginti tarptautinės teisės pažeidimais padarytą žalą Ukrainai ir jos gyventojams, pasitelkiant jau įsteigtą Žalos registrą bei šiuo metu steigiamą Tarptautinę paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisiją.