1 nuotr.Praėjusiais metais į Lietuvą grįžo 19,3 tūkst. piliečių – tai kone dukart daugiau nei iš jos išvyko – 9,9 tūkst. žmonių, remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).
Ministerija teigia, kad tai jau šešti metai iš eilės, kai į šalį grįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta.
Daugiausia sugrįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse. Visgi vertinant grįžusių lietuvių skaičių vienam savivaldybės gyventojui, pirmauja mažosios savivaldybės – Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių bei Joniškio.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad į Lietuvą sugrįžtantys tautiečiai vis labiau pasiskirsto po visą šalį.
„Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos visos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio. Tai rodo stiprėjančius regionus ir nuoseklių savivaldybių pastangų dirbant su diaspora rezultatus – grįžimas į Lietuvą šiandien nebėra susijęs tik su didmiesčiais“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Ministerija taip pat pažymi, kad dažniausiai į Lietuvą grįžta 25–34 metų amžiaus asmenys. Pernai į šalį sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės žmonės, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių piliečių.
URM nuo 2024 metų koordinuoja konsultacijų centrą „Grįžtu LT“. Jame grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams teikiama informacija
