1 nuotr.Istorinių Lietuvos dvarų būklė kasmet vis prastėja ir paveldoapsaugininkai įspėja, kad daugumai šių medinės architektūros statinių gresia visiškai sunykti. Jų teigimu, tokią situaciją lemia sisteminių mokslinių tyrimų, finansavimo stoka bei tęstinės dvarų apsaugos politikos nebuvimas.
„Geriausiai prižiūrimi yra valstybei ar savivaldybei priklausantys, sutvarkyti ir įveiklinti profesionalios architektūros sodybiniai ansambliai. Daugumos medinės architektūros statinių ir dvarų sodybų, ūkinių-gamybinių dalių būklė yra bloga ar labai bloga“, – rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktas tyrimas.
„Šis paveldas artėja prie kritinės išnykimo ribos“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje stinga sisteminių mokslinių nekilnojamojo turto kultūros paveldo tyrimų, kurie leistų suskirstyti šalies dvarus pagal vertės lygmenį ir pritaikyti individualią jų tvarkybos strategiją. Tai, pasak paveldoapsaigininkų tampa iššūkiu siekiant užtikrinti tęstinę valstybinių dvarų sodybų apsaugos politiką.
„Nediferencijuota tvarka, kai tvarkybos ir priežiūros reikalavimai vienodi visoms dvarų sodyboms, nepriklausomai nuo jų vertės, dydžio ar pobūdžio, kelia išnykimo grėsmę mažiau sudėtingiems objektams – ypač jautri nepriežiūrai yra medinio paveldo apsauga“, – rodo Lietuvos dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimo duomenys.
„Kai nėra tikrovę atitinkančio vertybinio suskirstymo, valstybinė dvarų sodybų apsaugos politika dažnai remiasi atsitiktinėmis iniciatyvomis“, – nurodoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktame tyrime.
Privatizacija, dotacijų stoka ir nykstantys regionai
Kita problema, anot paveldoapsaugininkų susijusi su dvarų pardavimo ir nuomos teisinio reglamentavimo spragomis, kuomet nekilnojamasis kultūros paveldas yra privatizuojamas be aiškaus plano, kaip objektas galėtų būti realizuotas ateityje.
„Parduodant ar nuomojant dvarų sodybas būsimieji savininkai ir valdytojai nepateikia tvarkymo darbų ir įveiklinimo strategijos, neprisiima įsipareigojimų. Dvarų sodybos parduodamos ir išnuomojamos nežinant pirkėjo ketinimų, finansinių galimybių, valdymo parties, t. y. gebėjimo sutvarkyti, atkurti ar įveiklinti objektą“, – pažymi tyrimo autoriai.
Be to, pastebima, kad kol kas nėra įteisinto valstybės ar savivaldybių dotacijų, skirtų strateginei dvarų priežiūrai, skyrimo mechanizmo.
Tiesa, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė teigė mananti, jog šiai problemai spręsti pirmiausia turi keistis požiūris į kultūros paveldą.
„Atėjo laikas kalbėti, kad tos savivaldybės ir turi prisiimti atsakomybę už tą paveldą. Sprendimai visada yra galimi, jeigu yra požiūris kaip į vertybę. Pinigų visada galima rasti ir ta investicija gali atverti didesnes investicijas“, – praėjusią savaitę LRT radijui kalbėjo V. Ščiglienė.
„O jeigu nenorima to vertinti kaip vertybės, jeigu nenorima išsaugoti, galima surasti tūkstantį ir vieną priežastį sakyti, kad nėra pinigų – tai yra požiūrio klausimas“, – pabrėžė ji.
Savo ruožtu architektūros istorikė Dalė Puodžiukienė atkreipė dėmesį į tai, kad medinės architektūros dvarų sodybos nyksta kartu su šalies regionais.
„Kodėl medis iš mūsų išeina? Jis išeina ne tik iš dvarų sodybų – jis išeina iš miestelių, kaimų. Už tai, kad mūsų regionai nyksta“, – LRT radijui praėjusią savaitę kalbėjo ji.
„Mūsų provincija traukiasi. Miestai, miesteliai apleidžiami – apleidžiamos ir tos dvarų sodybos, kurios nėra išskirtinės ir ypatingos. Ir elementariai tai yra medis“, – pabrėžė architektūros istorikė.
Kultūros ministerija steigia darbo grupę
Remiantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktu ekspertiniu vertinimu, praėjusį penktadienį Kultūros ministerija paskelbė steigianti tarpinstitucinę darbo grupę. Kaip nurodoma, jos tikslas – parengti ilgalaikę dvarų paveldo apsaugos politikos programą.
„Numatoma, kad būsima programa apims prioritetinių dvarų kompleksų nustatymą, objektų diferencijavimą pagal jų kultūrinę vertę ir būklę, ilgalaikių finansavimo mechanizmų kūrimą, mecenatystės ir mokestinių paskatų stiprinimą bei didesnį dėmesį dvarų įveiklinimui regionuose“, – skelbiama anksčiau išplatintame Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Ilgalaikė dvarų apsauga neatsiejama nuo nuoseklios valstybės politikos, atsakomybių pasidalijimo ir tvaraus bendradarbiavimo tarp institucijų, savivaldos, bendruomenių ir privačių iniciatyvų“, – pabrėžė ministerija.
Skelbiama, kad minėtoji grupė vienys valstybės institucijų, paveldo apsaugos, savivaldos, mokslo ir profesinių organizacijų atstovų.
