1 nuotr.Naujausi prokuratūros duomenys rodo, kad pernai 5 proc. išaugo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius.
Signalizuojama apie plintantį seksualinį vaikų išnaudojimą, kvaišalų platinimą nepilnamečiams, augantį nusikaltimų žmogaus laisvei mastą ir kt.
Beje, padažnėjo ir melagingi įskundimai.
Nerimo ženklai
Seime antradienį pristatydama metinę prokuratūros veiklos ataskaitą generalinė prokurorė Nida Grunskienė pažymėjo, kad pernai nusikalstamų veikų Lietuvoje užregistruota 9 proc. mažiau nei 2024 m.
Jų suskaičiuota beveik 43 tūkst. Dažniausiai fiksuotos vagystės, fizinio skausmo sukėlimas, sukčiavimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti, vairavimas išgėrus.
Nužudymų sumažėjo 25 proc., plėšimų - 27 proc. Tačiau už šios, atrodytų, gerėjančios statistikos slypi nerimo signalai.
100 tūkst. gyventojų šalyje teko 1486 nusikalstamos veikos, iš kurių 77 buvo sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Pastarųjų užregistruota 2221.
„Palyginti su užpernai 5 proc. daugiau užregistruota sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Nebaigtų tirti nusikalstamų veikų yra virš 22 tūkst. Tai mažiau, palyginti su 2024 m., kuomet buvo daugiau nei 25 tūkst.", - sakė prokuratūros vadovė.
Vienam prokurorui teko 113 baigtų tirti nusikalstamų veikų, o vidutiniškai per dieną ištirtos 78.
Pirmos instancijos teismuose nuteisti daugiau, kaip 15 tūkst., iš išteisinta daugiau nei 2000 žmonių.
Taikinyje - vaikai
Prokuratūrai didžiulį galvos skausmą turėtų kelti pedofilija.
Anot N.Grunskienės, 2025 m. buvo užregistruotos 364 seksualinio vaikų išnaudojimo veikos, nuo kurių galimai nukentėjo 264 nepilnamečiai. Šių nusikaltimų skaičius išaugo beveik 18 proc., bet sumažėjo nukentėjusiųjų - užpernai buvo 273.
Reiškia mažesnis aukų skaičius galimai patyrė didesnį kiekį smurtinių veiksmų.
Ataskaitos atskira eilutė atskleidžia dar skaudesnį vaizdą: pernai fiksuotas net 53 proc. mažamečių seksualinio prievartavimo augimas.
Teismui perduotos 392 nusikalstamos veikos, iš kurių 271 byla dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, o kitos - dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
Viena iš prokuratūros prioritetinių sričių - kvaišalų platinimo nepilnamečiams užkardymas. Nusikaltimų daugėja, jų organizavimas sudėtingėja.
Duomenys rodo, kad pagrindinės platinimo kryptys - mokyklų teritorijos, jaunimo susibūrimo vietos, viešosios erdvės, socialiniai tinklai, žinučių platformos, slėptuvių modelis, kai atsiskaitoma kriptovaliuta.
„Atsiranda naujų psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Dalis jų maskuojamos, kaip teisėtai atrodančios - saldumynai, skysčiai. Tai apsunkina prevenciją, sukelia papildomą pavojų apsinuodyti", - kalbėjo prokurorė.
Išnaudojami atvykėliai
Pernai net 45 proc. daugiau užregistruota nusikaltimų žmogaus laisvei. Štai dėl prekybos žmonėmis buvo atliekami 36 ikiteisminiai tyrimai.
N.Grunskienė sakė, kad daugėja trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo Lietuvoje priverstiniam darbui atvejų statybos, transporto, gamybos sektoriuose.
Be to, socialiai pažeidžiamos aukos gabenamos į užsienį narkotikams platinti ir vagystėms.
Moterys, įskaitant trečiųjų šalių pilietes, išnaudojamos seksualinėms paslaugoms Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Statistika taip pat rodo, kad pernai fiksuotas po 36 proc. seksualinio prievartavimo ir kvaišalų kontrabandos, 30 proc. - disponavimo pornografinio turinio dalykais augimas.
Be to, fiksuota, kad gerokai augo neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, neapykantos nusikaltimų, turto pasisavinimo, melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą skaičius.
Nyksta smulki korupcija
Prokuratūros vadovė galėjo pasidžiaugti, kad stebimas korupcinių nusikaltimų mažėjimas net 40 proc., palyginti su 2024 m., ir net 75 proc., lyginant su 2021 m.
„Tačiau užregistruotų sunkių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius nežymiai didėja. Pagrindinė smulkios korupcijos mažėjimo priežastis - augantis visuomenės sąmoningumas ir nepakantumas korupcijai, švietimas", - aiškino N.Grunskienė.
Ji pabrėžė ir prokuratūros veiklą nacionalinio saugumo srityje: su terorizmu bei padėjimu veikti prieš Lietuvą susijusias bylas, kovą su kontrabanda oro balionais ir kt.
Gaujos veikia plačiai
Prokuratūros ataskaitoje tvirtinama, kad pernai organizuoto nusikalstamumo situacija Lietuvoje išliko stabili - nėra pokyčių, galinčių pakeisti grėsmės lygį.
Pernai pradėti du ikiteisminiai tyrimai, o teismui perduotos 2 bylos.
Kaip aiškinama, pagrindinis gaujų pajamų šaltinis toliau išlieka kvaišalų apyvarta ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda. Jos veiklą plėtoja ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: pavyzdžiui, narkotikų prekybą - Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Skandinavijos šalyse.
Šios grupuotės ne tik bendradarbiauja tarpusavyje, bet ir konfliktuoja bei konkuruoja dėl įtakos zonų, rinkų kontrolės ir finansinių interesų.
Lietuvos gaujos aktyviai integruojasi į tarptautinius kriminalinius tinklus.
Be to, nuosekliai fiksuojami ir kiti organizuoto nusikalstamumo požymius turintys nusikaltimai: vagystės užsienyje, turto prievartavimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir legalizavimas, neteisėtas disponavimas ginklais ir šaudmenimis.
