Demokratų reikalavimai derybose dėl koalicijos: ne mažiau kaip 1 tūkst. JAV karių

Demokratai kviečia susitarimą dėl bendro darbo pasiekti iki pavasario sesijos pabaigos.

„Siekdami konstruktyvaus bendradarbiavimo, pabrėžiame, kad mūsų prisijungimas prie koalicijos yra neatsiejamas nuo esminės Vyriausybės perkrovos ir Vyriausybės programos bei priemonių plano pakeitimų, įsipareigojant įgyvendinti  žemiau išdėstytus prioritetus“, – teigiama dokumente, su kuriuo susipažino ELTA.

Gynyba ir kibernetinis saugumas

Demokratai siūlo siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų dislokuota ne mažiau kaip 1 tūkst. Jungtinės Amerikos Valstijų (JAV) karių arba lygiavertis karinis vienetas. Teigiama, kad tai privalo tapti derybų su sąjungininkais prioritetu tiek krašto apsaugos, tiek užsienio politikos kontekste.

Taip pat siūloma skubiai pašalinti valstybinių registrų ir institucijų kibernetinio saugumo spragas: parengti privalomą IT saugumo auditą visiems valstybiniams registrams per 6 mėnesius, užtikrinti techninę valstybės informacinių sistemų apsaugą, privalomą personalo kibernetinio saugumo mokymą ir griežtą asmeninę atsakomybę. 

Teigiama, kad duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtrauktų teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Kartu siūloma riboti Registrų centro (RC) komercines paslaugas.

Taip pat siūloma paskirti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už visų valstybinių IT sistemų saugumą. Be to, norima įtvirtinti privalomą visuomenės informavimo apie incidentus tvarką per 72 valandas nuo kibernetinio incidento ar duomenų nutekėjimo nustatymo. 

Galiausiai, siūloma sukurti nacionalinį reagavimo į kibernetinius incidentus pajėgumų rezervą, apimantį viešojo ir privataus sektoriaus specialistus, kurie krizės atveju būtų mobilizuoti per 12 valandas.

Užsienio politika

Demokratai ragina normalizuoti Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius, naudojantis ES diplomatiniais formatais ir daugiašalėmis platformomis. Teigiama, kad santykių atkūrimas turi vykti nepažeidžiant Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų ir vertybinės pozicijos.

Anot demokratų, Lietuva taip pat turi išnaudoti 2027 m. numatomą pirmininkavimą ES Tarybai, siekiant didesnės Bendrijos geopolitinės galios. 

Tam siūloma remti sprendimų priėmimo reformą, koreguojant arba naikinant pavienių valstybių veto teisę užsienio politikos srityje, kartu užtikrinant saugiklius mažosioms valstybėms. 

Užsimenama ir apie siūlymą kurti bendrus greito reagavimo pajėgumus. 

Užsienio politikos srityje demokratai prioritetą ragina teikti Europos geopolitiniam brandumui, NATO vienybei ir strateginei partnerystei su JAV – su ja siūloma stiprinti dvišalius santykius ekonominiais, gynybiniais ir politiniais lygmenimis. 

Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu siūloma inicijuoti ES ir JAV santykių atnaujinimo darbotvarkę, pagrįstą abipuse nauda.  

Ekonomika ir energetika

Demokratai taip pat siekia sutrumpinti investuotojų įsikūrimo procedūras, paprastinti pramoninių teritorijų planavimo bei leidimų išdavimo procesus, gerinti infrastruktūrą socialiai reikšmingiems verslo projektams. 

Taip pat numatoma užtikrinti prieigą prie kapitalo smulkioms ir vidutinėms įmonėms, skirti finansavimą dirbtinio intelekto gamyklos (LitAI) įkūrimui, nekuriant perteklinių biurokratinių reikalavimų. 

Siūloma stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – siekti, kad 2028 m. šalyje būtų pagaminama daugiau elektros nei suvartojama, didinti energetinį efektyvumą ir jos kaupimo pajėgumus, toliau tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

Taip pat numatoma užtikrinti sąžiningą elektros rinką – didinti kainodaros skaidrumą, įpareigoti tiekėjus aiškiai ir suprantamai pateikti visą galutinę elektros kainodarą, riboti nepagrįstus fiksuotus mokesčius ir stiprinti mažai elektros suvartojančių bei gaminančių vartotojų apsaugą.

Transporto srityje numatoma plėsti nemokamo arba lengvatinio, viešojo transporto, socialinio taksi modelius pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams, kurių darbo vietos yra nutolusios nuo gyvenamosios vietos. 

Taip pat parengti nacionalinę regionų susisiekimo gerinimo programą, apimančią kelių infrastruktūros ir viešojo transporto sinergijos sprendimus, skatinti hibridinį ir nuotolinį darbą kaip mobilumo politikos dalį.

Žemės ūkyje siūloma iki 2028 m. pabaigos įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šviežioms daržovėms ir vaisiams, stiprinant trumpąsias tiekimo grandines bei derybinę ūkininkų galią.

Socialinė politika

Socialinės politikos srityje demokratai akcentuoja demografinę situaciją, kurią vadina katastrofiška, ir šeimų politiką.

Politinė jėga siūlo įtvirtinti lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį. Manoma, kad tai leistų tėvams nepanaudotas jiems priklausančias atostogas panaudoti iki vaikui sukaks 8 metai. Atostogų trukmė nebūtų ilginama.

Atkreipiamas dėmesys ir į regionus – siūloma iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą. Neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimą siūloma didinti susiejant jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu bei numatant tam specialiąją tikslięn dotaciją savivaldybių biudžetams. 

Be to, siūloma pertvarkyti paramos būstui programas taip, kad parama pasiektų tuos, kuriems tai yra labiausiai reikalinga. Taip pat norima sukurti nacionalinį būsto fondą, sutelkiant valstybės, savivaldybių bei verslo lėšas, kurio pagalba būtų teikiama finansinė parama šeimoms, norinčioms įsigyti būstą.

Kartu siūloma pertvarkyti išankstinių pensijų sistemą – raginama iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinti, kad išankstinę pensiją pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma.

Siūloma didinti statutinių ir nestatutinių pareigūnų atlyginimus, pakeisti pareigūnų pensijų indeksavimo formulę. 

Siekiama tobulinti ir užimtumo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant bedarbių integravimui į darbo rinką. Norima peržiūrėti ir Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę bei perduoti dalį funkcijų savivaldybėms ar verslui.

Galiausiai, siūloma užtikrinti, kad studentų praktika viešajame sektoriuje būtų apmokama, taip pat įteisinti studentų praktikos darbo sutarties rūšį. 

Kultūra, švietimas ir sveikatos apsauga

Kultūros sritis įvardijama kaip svarbia valstybės atsparumo priemone, kadangi vyksta informacinis karas, patiriama dezinformacija. 

Siekiama stiprinti lietuviškos kultūros, lituanistikos ir istorijos sklaidą. Didesnį dėmesį siūloma skirti valstybės atminties politikai, tautinei tapatybei, pilietiškumui.

Siūloma supaprastinti kultūros paveldo tvarkybos procedūras, kad paveldo objektų savininkai gautų didesnes mokestines paskatas.

Taip pat norima numatyti geresnę socialinių garantijų sistemą menininkams ir meno kūrėjams, sukurti lankstesnes kūrybinės veiklos ir socialinio draudimo formas, stiprinti stipendijų ir rezidencijų programas, kurti kūrybinių industrijų centrus regionuose.

Demokratų programoje taip pat siekiama, kad būtų nuosekliai plėtojamos visos dienos mokyklos modelis, pirmiausiai sudarant galimybes jį įgyvendinti visose pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Kartu norima didinti vaikų popamokinio užimtumo priemonių kiekį ir įvairovę.

Siūloma peržiūrėti specialistų darbo apmokėjimo modelį, kad mokyklos galėtų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Kartu siekiama peržiūrėti ir mokytojų darbo krūvį, mažinti perteklinę administracinę naštą ir didinti laiką, skirtą tiesioginiam darbui su mokiniais. Norima stipresnės mentorystės sistemos pradedantiems mokytojams.

Taip pat programoje pažymima, kad turėtų būti sukurta vieningi mokinių pasiekimų vertinimo standartai, kurie ateityje leistų mažinti egzaminų reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas. 

Demokratai „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlo spręsti sistemines sveikatos apsaugos finansavimo, ligų prevencijos ir paslaugų prieinamumo problemas. Įvardijama, kad reikia tobulinti E.sveikatos sistemą, jog skaitmeniniai sprendimai padėtų sureguliuoti pacientų srautus ir užtikrintų jų savalaikį patekimą pas gydytojus, o tuo pačiu diegti inovacijas, taip mažinant biurokratinę naštą medikams, pildant dokumentus. 

Galiausiai, siūloma didinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologiniams ligoniams ir pacientams su retomis ligomis.

Kaip skelbta, trečiadienio pavakarę į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) centrinę būstinę sostinėje atvyko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ derybinė grupė. 

Kaip skelbė ELTA, antradienį posėdžiavusi demokratų valdyba apsisprendė pradėti konsultacijas su LSDP dėl koalicijos. Tądien Briuselyje vyko valdančiąją daugumą formuoti planuojančių partijų lyderių M. Sinkevičiaus, V. Sinkevičiaus ir Aurelijaus Verygos susitikimas.

Ketvirtadienį tartis dėl naujos koalicijos susitiks visų trijų potencialios naujos valdančiosios daugumos partijų derybinės grupės. 

Iš koalicijos pašalino „Nemuno aušrą“

Šeštadienį LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

LSDP lyderis M. Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog performavus valdančiąją daugumą pareigose liks užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis taip pat tikino, jog jeigu ryžtųsi tokiam žingsniui, naujuoju diplomatijos vadovu galėtų tapti ir laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius.

Neoficialiai skelbta, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę.

Be kita ko, viešojoje erdvėje dar praėjusią savaitę buvo svarstoma, jog M. Sinkevičiui nusprendus perimti vadovavimą Vyriausybei, premjerei I. Ruginienei galėtų atitekti šiuo metu Juozo Oleko užimamas Seimo pirmininko postas. M. Sinkevičiaus teigimu, teoriškai tai įmanoma, tačiau, kaip pažymėjo LSDP vadovas, jį tenkina J. Oleko darbas. 

Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Jei būtų sudaryta nauja koalicija, ji turėtų šiek tiek mažiau – 75 balsus.  

ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Viešoje erdvėje keliant idėjas, jog subūrus naują koaliciją I. Ruginienę premjero poste turėtų keisti M. Sinkevičius, prezidentas teigė, jog dėl poreikio „radikalesniems“ koalicijos perkrovimams turėtų apsispręsti patys socialdemokratai.