Seimas leido tarptautinėse operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvauti iki 40 Lietuvos karių

Už tokį siūlymą balsavo 77, prieš – 11, susilaikė 6 Seimo nariai. 

Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje.

Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie operacijos siųsdama išminavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. 

Tokį projektą ragino palaikyti konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Būtent dabar Amerikos gynybos planuotojai svarsto savo pajėgų konfigūraciją Europoje. Jeigu mes šiandieną nepriimtume šio sprendimo arba jis būtų neigiamas ir tokiais misijai nesuteiktume mandato, tai būtų labai prastas signalas ir tai būtų argumentas negero linkinčioms jėgoms apriboti amerikiečių buvimą Europoje“, – posėdžių salėje kalbėjo politikas.

Už šį siūlymą pasisakė ir socialdemokratas Remigijus Motuzas. 

„Priimame sprendimą prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę, civilinės laivybos saugumą ir regiono stabilumą. (...) Gali būti, kad visai nereikės dalyvauti toje operacijoje ir mes kalbame apie dalyvavimą taikos sąlygomis“, – dėstė jis.

Savo ruožtu „aušrietis“ Raimondas Šukys pasisakė prieš karių ir civilių siuntimą.

„NATO partnerystė čia ne prie ko, nes NATO nėra vykdoma jokia operacija. Tai yra vienos NATO valstybės narės vykdoma operacija. NATO pats jokių sprendimų oficialiai nėra priėmęs“, – kalbėjo parlamentaras.

Savo ruožtu prezidentūra praėjusį penktadienį pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką.

Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.

Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę.

Tiesa, šalies vadovas tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.

ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas. 

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.