JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atmetė susirūpinimą, kilusį dėl to, kad vartotojų kainų infliacija gegužės mėnesį pasiekė naujas trejų metų aukštumas, o tai iš dalies lėmė dėl jo karo Irane išaugusios energijos kainos.
„Skaičiai buvo puikūs (…) Man patinka infliacija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas, o šį jo komentarą sukritikavo demokratai, pavertę kylančias kainas savo kampanijos, kurios tikslas yra perimti Kongreso kontrolę lapkričio mėnesį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kertiniu akmeniu.
Metinis vartotojų kainų indeksas (CPI) sudarė 4,2 proc. ir buvo didesnis nei ankstesnį mėnesį, kai siekė 3,8 proc., bei didžiausias nuo 2023 m. balandžio.
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike‘as Johnsonas vėliau tvirtino, kad prezidento pastabos buvo ištrauktos iš konteksto, tačiau Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pabrėžė, jog jos parodė D. Trumpo panieką finansiniams sunkumams, kuriuos patiria amerikiečių šeimos.
„Trumpas iš tikrųjų pasakė: „Man patinka infliacija“. Priešais kameras. Kad išgirstų visa Amerika. Jo panieka jūsų atžvilgiu neturi jokių ribų“, – tinkle „X“ teigė Ch. Schumeris.
Tuo metu Demokratų partija savo socialiniuose tinkluose paskelbė naują kampanijos reklamą su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti D. Trumpo komentarai.
„Trumpas garsiai pasakė tyliąją dalį – jam patinka infliacija. Tai turėtų pamatyti kiekvienas amerikietis“, – sakoma paskelbtame įraše.
Vasario pabaigoje pradėtas JAV ir Izraelio karas prieš Iraną išaugino energijos kainas, kai Teheranas atsakė iš esmės uždarydamas gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, per kurį įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų krovinių.
D. Trumpas taip pat pakartojo savo prognozę, kad karui pasibaigus infliacija „nukris it akmuo“.
Ekonomistai šį teiginį ginčija, nes manoma, kad prireiks kelių mėnesių, kol naftos kainos grįš į prieškarinį lygį, priklausomai nuo to, kada baigsis karo veiksmai.
Galimas aukščiausias taškas
Gegužės mėnesio vartotojų kainų infliacijos duomenys parodė, kad energijos kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 23,5 proc., o benzinas brango 40,5 proc.
Maisto prekių kainos taip pat reikšmingai augo jau antrą mėnesį iš eilės ir buvo 2,7 proc. didesnės, nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Be to, per mėnesį padidėjo ir sveikatos priežiūros, asmens priežiūros, lėktuvų bilietų ir pramogų kainos.
Amerikiečiai jau kelerius metus susiduria su išaugusiomis kainomis, nes infliacija išliko aukšta net ir po COVID-19 pandemijos.
Kainų augimą pakurstė pasikartojantys sukrėtimai, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, D. Trumpo muitus, o dabar ir karą su Iranu.
Tačiau analitikai nurodė, kad benzino kainos degalinėse pastaruoju metu stabilizavosi, o tai galbūt liudija palankias bendrosios infliacijos perspektyvas.
„Didesnės energijos kainos praėjusį mėnesį vėl išaugino infliaciją, tačiau mes manome, kad infliacija pasiekė aukščiausią tašką ir antroje metų pusėje mažės“, – sakė „Nationwide“ vyriausioji ekonomistė Kathy Bostjancic.
Ji pridūrė, kad daroma prielaida, jog „artimiausiu metu bus pasiektas susitarimas su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo“.
Bazinė CPI infliacija, kuri neapima nepastovių maisto ir energijų kainų, gegužės mėnesį sudarė 2,9 proc. ir buvo didesnė, palyginti su 2,8 proc. ankstesnį mėnesį.
„Negalės mažinti palūkanų“
JAV Federalinė rezervų sistema (FED) yra nustačiusi ilgalaikį 2 proc. infliacijos tikslą, o kitą savaitę susitiks centrinio banko pagrindinio komiteto, kuris nustato palūkanų normas, nariai.
Tai bus pirmasis naujojo pirmininko Kevino Warsho posėdis nuo tada, kai jis praėjusį mėnesį pradėjo eiti pareigas, ir jis jus D. Trumpo spaudimą sumažinti palūkanų normas.
Tačiau rinkos tikisi, kad FED šiame posėdyje paliks palūkanas nepakeistas, ir dabar numato normų didinimą vėliau šiais metais, tuo išgąsdindamos kapitalo investuotojus.
Prieš karą rinkos numatė palūkanų apkarpymus vėlesniu metų laikotarpiu, tikėdamosi, kad D. Trumpo muitų politikos pakurstyta infliacija pradės blėsti.
Tačiau karas apsunkino perspektyvas, nes vis daugiau FED politikos formuotojų sako, kad nerimauja dėl didėjančios infliacijos, kurią centrinis bankas paprastai spręstų keldamas palūkanas.
„FED negalės mažinti palūkanų, jei tai tęsis“, – pažymėjo „Northlight Asset Management“ vyriausiasis investicijų pareigūnas Chrisas Zaccarelli.