JAV lyderiams apkaltinus savo kolegas vilkinant derybas dėl susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti prieš tris mėnesius prasidėjusį karą, Jungtinės Valstijos ketvirtadienį inicijavo naujas atakas prieš Iraną, o tai paskatino Teheraną imtis atsakomųjų veiksmų.
Antrą iš eilės veidrodinių smūgių dieną, kurią Iranas atakavo JAV bazes Persijos įlankos regione, vėl išaugo naftos kainos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą sakė, kad derybos su Teheranu artėja link pabaigos, trečiadienį pareiškė, kad Iranas toliau „mus mulkina“ ir dabar „turės sumokėti“.
JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) po kelių valandų pranešė, kad, reaguodamos į Teherano „nepagrįstą ir nuolatinę agresiją“, amerikiečių pajėgos trečiadienį 17.15 val. Vašingtono laiku (ketvirtadienio rytą Irano laiku) pradėjo „papildomus savigynos smūgius“ prieš taikinius Irane.
Irano žiniasklaida paskelbė apie sprogimus šalies pietuose, netoli Hormuzo sąsiaurio. Jie pasigirdo Bandare Abase, Kešme ir Minabe, o šaltiniai pranešė apie „priešo sviedinių“ smūgius Kargane ir Sirike.
CENTCOM vėliau nurodė, kad baigė smūgius į „Irano karinės žvalgybos pajėgumus, ryšių sistemas ir oro gynybos objektus“.
Pasak vadavietės, amerikiečių pajėgos „paleido preciziško tikslumo šaudmenis į Irano taikinius, kurie kėlė grėsmę JAV pajėgoms ir tarptautiniams komerciniams laivams, plaukiantiems regioniniuose vandenyse“.
Karo veiksmai atsinaujino po to, kai Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad jei D. Trumpui to reikės, „mes derėsimės bombomis, tai mums labai gerai sekasi“.
Atsakydamas į JAV smūgius, Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpusas teigė, kad atakavo JAV taikinius bazėse Kuveite ir Bahreine, taip pat „smogė ir sunaikino Šeicho Isa oro bazes“, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Irano žiniasklaida skelbė, kad kariuomenė surengė dronų smūgius, nukreiptus į ryšio antenas ir radarų įrenginius, priklausančius JAV Penktajam laivynui Bahreine.
Bahreine buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, o gyventojai buvo paraginti „vykti į artimiausią saugią vietą“, tinkle „X“ pranešė šios Persijos įlankos regiono šalies vidaus reikalų ministerija.
Kuveitas laikinai uždarė savo oro erdvę, o kariuomenė nurodė, kad jos oro gynybos sistemos stengiasi perimti „priešiškus oro taikinius“.
Iranas taip pat atnaujino perspėjimą dėl Hormuzo sąsiaurio – naftos ir dujų krovinių gabenimui gyvybiškai svarbaus vandens kelio, kurį jis iš esmės uždarė.
„Ar jūs paverčiate šventą Hormuzo sąsiaurį nesaugiu?! Mes užtikrinsime, kad regionas jums taptų pragaru“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Irano Revoliucinės gvardijos oro ir kosmoso pajėgų vadas Majidas Mousavi.
Irano karinis jūrų laivynas teigė, kad smogė į du laivus, bandžiusius perplaukti Hormuzo sąsiaurį, informavo valstybinė televizija IRIB ir agentūra „Mehr“.
Kita Irano naujienų agentūra „Tasnim“ citavo šalies kariuomenės operatyvinę vadavietę, kuri sakė, kad minimas vandens kelias buvo „visiškai uždarytas“ ir kad ten bus atakuojamas „bet koks laivų eismas“.
CENTCOM tai paneigė ir pabrėžė, kad „komerciniai laivai šįvakar toliau plaukia į Hormuzo sąsiaurį ir iš jo“.
D. Trumpas trečiadienį tvirtino, kad JAV kariuomenė slapta padėjo užtikrinti, jog ginčijamą sąsiaurį perplauktų 100 mln. barelių naftos.
„Smarkiai subombarduosime“
Amerikiečių transliuotojas „Fox News“ anksčiau pranešė, kad D. Trumpas pareiškė, jog Irano lyderiai paskambino jam tiesiai į Baltųjų rūmų Situacijų kambarį, kai pradėjo kristi JAV bombos.
Irano Revoliucinė gvardija greitai paneigė, kad Teheranas taip pasielgė, skelbė agentūra IRNA.
D. Trumpas sakė, kad JAV pajėgos smogė Iranui 49 raketomis „Tomahawk“, o kai kurie taikiniai buvo vos už 60 km nuo Teherano, informavo „Fox News“.
Su D. Trumpu kalbėjęs transliuotojo žurnalistas Trey Yingstas citavo prezidentą, kuris teigė, kad jei Iranas nesutiks su JAV sąlygomis karui užbaigti, „mes rytoj vakare smarkiai juos subombarduosime“.
Tai buvo jau antra iš eilės JAV atakų diena – šią savaitę buvo įvykdyti veidrodiniai smūgiai, kuriais iš dalies buvo reaguojama į tai, kad Iranas numušė amerikiečių sraigtasparnį.
Naujos salvės buvo paleistos po to, kai D. Trumpas pasiskundė, kad Teherano derybininkams reikia per daug laiko, nors anksčiau šią savaitę jis buvo užsiminęs, jog susitarimas gali būti sudarytas jau po kelių dienų.
„Vakar jiems smarkiai smogėme, šiandien jiems vėl smarkiai smogsime“, – trečiadienio rytą žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Mes buvome tikrai arti susitarimo, tačiau jie nuolat mus gaišina“, – kalbėjo jis.
P. Hegsethas užsiminė, kad smūgiai gali tęstis ir trečią naktį, ir pažymėjo, jog jie būtų „stiprūs“ ir „aiškūs“.
Po eskalacijos pasigirdo tarptautiniai raginimai laikytis santūrumo pasaulio futbolo čempionato, kurį padeda rengti Jungtinės Valstijos ir kuriame dalyvauja Iranas, išvakarėse.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo negrįžti prie „visapusiško karo“.
Tuo metu Irano ambasadorius JT Amiras Saeidas Iravani atmetė D. Trumpo grasinimus ir pareiškė, kad „joks tvarus susitarimas negali būti pasiektas grasinimais, bauginimu ir jėgos naudojimu“.
Tačiau diplomatija dar visiškai nesugriuvo – Kataro derybininkai vyksta į Teheraną „susitikti su iraniečiais, bandydami užlopyti likusias spragas“, sakė informuotas diplomatas.
Karas prasidėjo vasario mėnesį, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui ir taip supurtė geopolitinę pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose bei sukrėtė pasaulio rinkas. Balandžio 8 d. kare įsigaliojo paliaubos.
Iranas primygtinai tvirtina, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos turi apimti ugnies nutraukimą Libane, kuris buvo įtrauktas į karą, kai Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelį.