KT: lygtinio paleidimo netaikymas dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus – nekonstitucinis

Tokį sprendimą KT priėmė, išnagrinėjusi už paauglių seksualinį išnaudojimą kalinčio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualųjį skundą, kuriuo nuteistasis siekė, kad jam ir kitiems už panašaus pobūdžio nusikaltimus asmenims būtų taikomas lygtinis paleidimas.

R. Jakštys siekė lygtinio paleidimo, tačiau teismai tokio jo prašymo netenkino.

Gali pretenduoti į lygtinį paleidimą

KT savo nutarime šioje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš svarbių priemonių nuteistam asmeniui pasirengti savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis yra lygtinis paleidimas, o įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį lygtinio paleidimo reguliavimą, turi laikytis konstitucinio proporcingumo principo ir neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. 

„Įstatymų leidėjas gali atsižvelgti į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir tam tikrus nusikaltimus padariusiems asmenims nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas.

Tačiau absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą negali lemti vien tik asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai rūšiai, netaikant individualaus vertinimo ir visiškai neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas bei pažangą, rodančią mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką“, – nurodė KT.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui kalintiems asmenims netaikant lygtinio paleidimo, šie nuteistieji taip pat praranda galimybę būti individualiai įvertinti, jiems nėra taikoma probacija, jie neturi galimybės laikytis lygtinio paleidimo draudimų, kuriais siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą. 

„Tokiu (...) įtvirtintu teisiniu reguliavimu minėti asmenys nėra skatinami keisti savo elgesį ir daryti pažangą, taip apsunkinama minėtų nusikaltimus padariusių asmenų reintegracija į visuomenę atlikus bausmę, nesudaromos sąlygos mažinti nusikalstamo elgesio riziką“, – teigia KT.

„Šių asmenų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikui, netaikant probacijos tarnybos vykdomos priežiūros ir lygtinio paleidimo sąlygų, yra mažiau palankus ne tik nepilnamečių asmenų, bet ir visos visuomenės saugumui, nei kontroliuojamas, individualiu vertinimu grįstas, jų grįžimas į visuomenę, taikant lygtinį paleidimą“, – nurodė teismas. 

Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, užkertantis kelią individualiai vertinti nuteistųjų pastangas keisti savo elgesį ir jų padarytą pažangą, nėra būtinas konstituciškai svarbiam tikslui – padidinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir(ar) neliečiamumo apsaugą – pasiekti.

KT vertinimu, toks teisinis reguliavimas taip pat nesudaro prielaidų tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį už nusikaltimus, jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir nusikaltusį asmenį resocializuoti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. 

Anot teismo, lygtinis paleidimas turi būti organizuojamas taip, kad nuteistojo resocializacijos ir reintegracijos tikslai būtų suderinti su veiksminga nukentėjusiųjų ir visuomenės apsauga nuo pakartotinio nusikalstamumo. 

KT atkreipė dėmesį į tai, kad po šio nutarimo paskelnimo visi asmenys, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę ir individualios situacijos vertinimą, kuris atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bausmę atliekančio asmens faktinį pavojingumą ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes.

Ne kartą teistas

Į KT su individualiuoju skundu kreipęsis R. Jakšys yra ne kartą nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius.

Pernai gruodį Kauno apylinkės teismas jį pripažino kaltu už paauglių seksualinį išnaudojimą.

Už trijų jaunesnių nei 16 metų moksleivių tvirkinimą kauniečiui buvo skirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su nuosprendžiu kitoje byloje ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 

R. Jakštys šiuo metu Pravieniškių kalėjime atlieka jam anskčiau teismo skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius.

Dar kitoje byloje, susijusioje su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, jis jau yra atlikęs arešto bausmę.

Vienos iš teismo nagrinėtos bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio – 2020 m. vasario mėnesio laikotarpyje kaltinamasis R. Jakštys galimai įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tris nepilnamečius asmenis. Kai kurie nusikaltimai buvo įvykdyti užsienyje.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad  kaltinamojo veikimo būdas – siekis užmegzti ryšį būtent su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais, sudarant sėkmingo, įtakingo jauno žmogaus įvaizdį, melagingai prisistatant kaip dirbantį garsiose įmonėse, kontrolė ir manipuliacija, priešingai – rodo, jog R. Jaktšys suvokė, kas nepilnamečiams daro įspūdį, kaip įgyti jų pasitikėjimą, suvokė, kad nepilnamečiai yra pažeidžiamesni, nėra pakankamai brandūs ir patyrę atskirti tinkamą elgesį nuo netinkamo, ir tuo naudojosi.

„Be to, kaltinamojo veikimo schema – pirma įgyti nepilnamečių pasitikėjimą susirašinėjant sėkmės, savęs tobulėjimo, karjeros temomis, tokiu būdu užmegzti ryšį, o po to pereiti prie intymių vietų lietimo, apnuoginto lytinio organo nuotraukų siuntimo rodo, jog kaltinamasis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia“, – paskelbė teismas.

2024 m. balandį Kauno apygardos teismas R. Jakščiui už trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimą ir lytinės aistros tenkinimą, pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skyrė realią pustrečių metų kalėjimo bausmę. 

2021 metų gruodį Kauno apylinkės teismas už 4 nepilnamečių tvirkinimą jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri, nesilaikant įpareigojimų nebendrauti su nepilnamečiais, buvo pakeista į 90 parų areštą.