1 nuotr.Sekmadienį minint Gedulo ir vilties dieną, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tremčių skausmas tapo ne tik istorine tragedija, bet ir vilties puslapiu, leidžiančiu kalbėti apie valstybės tęstinumą ir ateitį.
„Norėtųsi suvokti, aprėpti, apimti rankomis tą skausmą, kurį išgyvena žmonės. Bet šiandien tai jau tampa ne tiktai atskirų šeimų skausmu, ne tiktai atskirų šeimų istorijomis, bet tai tampa vienu dideliu Lietuvos istorijos puslapiu. Ir istorijos puslapis, be jokios abejonės, yra tragiškas, tačiau kartu mes vadiname šį puslapį ir vilties puslapiu, nes jis leidžia mums atversti laisvos Lietuvos knygos lapą ir įrašyti jame mūsų istoriją, mūsų kartos, mūsų Lietuvos istoriją. Ir aš labai tikiuosi, kad šis puslapis bus daug šviesesnis, daug optimistiškesnis“, – sekmadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Jame taip pat bus ir visokiausių negandų, ir visokiausių pavojų, tačiau mes rašysime tvirta ranka, mes tikrai žinosime, ką norime įrašyti, ir mes paliksime ateities kartoms galimybę atversti dar kitą puslapį. Lietuva yra amžina ir, nepaisant to, kokie atskiri jos tarpsniai, ir kokie liūdni, tragiški jie bebūtų, jie visada duoda viltį, kad ta istorijos tąsa bus amžina“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad 1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos okupaciją ir po metų, 1941 metų birželio 14 dieną, įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Gyvuliniuose vagonuose iš šalies buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietų okupacijos metais Lietuva iš viso neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Maždaug 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato.
Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies piliečių.
Gedulo ir vilties diena Lietuvoje yra minima birželio 14-ąją, o Okupacijos ir genocido diena – birželio 15-ąją.
