Ekspertai perspėja: ekstremalūs karščiai paveiks Europos ekonomiką

Remiantis nauju draudimo bendrovės „Allianz Trade" tyrimu, iki 2030 m. labiausiai kylančios temperatūros paveiktos šalys gali prarasti nuo 5 iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pagrindinės priežastys - darbo našumo mažėjimas ir energijos suvartojimo bei vyriausybės išlaidų augimas.

Didžiausi ekonominiai nuostoliai, pasak analitikų, laukia Prancūzijos.

Per ateinančius penkerius metus žala šalies ekonomikai gali siekti apie 209 mlrd. eurų.

Antroje vietoje yra Italija su galimais 128 mlrd. eurų nuostoliais, po jos seka Vokietija - 114 mlrd. eurų ir Ispanija - 104 mlrd. eurų.

Palyginimui, galimi Japonijos ekonomikos nuostoliai vertinami net 308 mlrd. eurų.

Tyrimas pagrįstas scenarijumi, pagal kurį 2026-2030 m. šalys palaipsniui artės prie per visą stebėjimų istoriją fiksuotų karščiausių metų klimato sąlygų.

Jį atliekant buvo remtasi duomenimis apie penkerius karščiausius metus, užfiksuotus kiekvienoje šalyje nuo 2014 iki 2024 m.

Ataskaitos autoriai pažymi, kad aukšta temperatūra tiesiogiai veikia darbo efektyvumą.

Viršijus +30 laipsnių pagal Celsijų ribą darbo našumas su kiekvienu papildomu laipsniu sumažėja apie 3 proc.

Tuo pat metu didėja elektros energijos poreikis - apie 1,2 proc. su kiekvienu nauju laipsniu, nes gyventojai ir įmonės aktyviau naudojasi oro kondicionavimo sistemomis.

Labiausiai karštis veikia statybas, pramonę, žemės ūkį ir prekių pristatymo sektorių.

Pasak ekspertų, dėl ekstremalių temperatūrų darbuotojai greičiau fiziškai pavargsta, sutrinka jų koncentracija ir miegas, todėl prarandamos darbo valandos.

Papildomą spaudimą patiria energetikos infrastruktūra. Užsitęsusių karščio bangų metu elektros energijos suvartojimas smarkiai išauga, o elektrinės gali susidurti su trikdžiais dėl įrangos aušinimui reikalingo vandens trūkumo.

Panaši situacija jau buvo fiksuota Prancūzijoje 2019 m. Tuomet dėl aukštos temperatūros teko mažinta elektros gamybą atominėse elektrinėse, kas lėmė elektros kainų didėjimą.

Pavojus kyla ir transporto infrastruktūrai. Aukšta temperatūra gali deformuoti kelio dangą ir geležinkelio bėgius, padidinti remonto išlaidas ir paveikti transporto sistemas.

„Allianz Trade" ekspertai mano, kad karščio bangų pasekmės gali turėti įtakos ne tik dabartiniam ekonomikos augimui, bet ir investicinei veiklai.

Prognozuojama, kad ilgalaikės investicijos labiausiai nukentėjusiose šalyse sumažės apie 8 proc., nes susidurdamos su didėjančia klimato rizika, įmonės atsargiau vertins naujų projektų perspektyvas.

Be to, analitikai įspėja apie galimą stagfliacinio spaudimo didėjimą, kuomet didelė infliacija sutampa su lėtėjančiu ekonomikos augimu ir didėjančiu nedarbu. Tai apsunkintų pinigų politiką, ypač - euro zonos šalyse.

Papildoma našta tektų ir valstybių biudžetams. Mažėjant ekonominiam aktyvumui, mažėtų mokestinės pajamos, bet didėtų išlaidos sveikatos apsaugai, socialinei paramai ir infrastruktūros atkūrimui.

„Allianz Trade" apskaičiavo, kad metinis mokestinių pajamų praradimas Prancūzijoje galėtų siekti 1,8 proc., Italijoje ir Ispanijoje - apie 1,3 proc.

Nepaisant to, kad egzistuoja nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, analitikai mano, jog nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų dar nėra visiškai pasirengusi atlaikyti ekstremalių karščių iššauktus ekonominius padarinius.

Dauguma šalių ir toliau reaguoja į klimato krizes tik joms prasidėjus, o ilgalaikis prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas tebėra nepakankamas.

Ekspertai atkreipia dėmesį į būtinybę modernizuoti būsto fondą. Pastatų šilumos izoliacijos gerinimas, modernių vėsinimo sistemų įrengimas ir draudimo apsaugos išplėtimas galėtų sumažinti karščio bangų poveikį.

Tačiau tokios priemonės dažnai nėra prieinamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurioms, pasak tyrimo autorių, siekiant užkirsti kelią socialinės nelygybės augimui reikalinga papildoma valstybės parama.

Trečiadienį dėl rekordinės karščio bangos Europoje apie 68 tūkst. namų ūkių šiaurės vakarų Prancūzijoje liko be elektros, pranešė valdžios atstovai.

Tai pirmasis didelis elektros energijos tiekimo sutrikimas šalyje dėl naujausių ekstremalių orų.