Septintokų pratybose - užduotys apie prostituciją ir AIDS

Klausimų ne vienam tėveliui sukėlė užduotys, kurios įtrauktos į septintokams skirtus geografijos pratybų sąsiuvinius. Vienoje iš užduočių kalbama apie tai, kaip gyvena pasaulio moterys.

Mokiniams pateikiamos trijų moterų nuotraukos ir prašoma priskirti kiekvienai po užuominą iš pateikto sąrašo: „viena iš moterų neturėjo pasirinkimo, todėl norėdama išlaikyti šeimą ir savo tėvus, garsiame kurorte dirba padavėja ir prostitute, visuomenė vengia jos ir jos vaikų"; „29 metų moteris bijo AIDS ir to, kad netrukus bus netinkama savo darbui"; „viena iš moterų yra išsiskyrusi ir turi tris vaikus. Vyras ją paliko"; „vienintelė ištekėjusi moteris turi septynis vaikus. Ją tėvai ištekino, kai jai buvo 13 metų, nes dėl skurdo šeima negalėjo jos leisti į mokyklą ir išlaikyti" bei kt.

Tėvai stebisi, ar tai tikrai yra geografijos, o gal labiau etikos ar net gyvenimo įgūdžių programos užduotys.

„Mes patys savo vaikams leidžiame tas nesąmones į galvas kišti. Per geografiją jie mokosi ne geografijos, bet kažkokių lyčių lygybės, stereotipų ir kitų studijų. Aš bandau įsivaizduoti, kaip jie yra skirtingai indoktrinuotų mokytojų komentuojami, - stebėjosi europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis taip pat pasidalijo dar viena užduotimi iš tų pačių pratybų. Vaikų prašoma įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie tokius teiginius: „Esant dideliam vaikų skaičiui Afrikoje ir Azijoje, atrodo gerai, kad pas mus gimsta mažai vaikų. Taip prisidedame prie pasaulio gyventojų skaičiaus augimo mažinimo."

A.Veryga paragino tėvelius skirti laiko ir labiau susipažinti su vadovėliais, iš kurių mokosi jų vaikai: „Panašu, kad visos tos kvailystės vaikų, o vėliau jau ir jaunų suaugusių žmonių galvose apie vaikų neturėjimą atsiranda ne šiaip sau.

Pasidalinkite tuo, ką rasite. Jei tokios idėjos skleidžiamos sistemingai, tai yra nusikaltimas prieš savo Valstybę ir Tautą. Sąmoningas prisidėjimas prie jos naikinimo."

Klaidas privalo ištaisyti

„Vakaro žinios" kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės atstovus su klausimais, kaip ministrė vertina tokias užduotis septintokams.

Tačiau ministerija pateikė tik bendrą komentarą šia tema, esą už vadovėlių ir mokymo priemonių turinio kokybę atsako jų leidėjai.

Visi Lietuvoje leidžiami vadovėliai ir mokymo priemonės turi atitikti nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

Pasak ministerijos atstovų, vadovėlio ar mokymo priemonės turinio kokybę ir atitiktį reikalavimams vertina vadovėlio leidėjo pasitelkti ne mažiau kaip 3 vertintojai, kurie yra dalyko specialistai arba mokytojai praktikai.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenę papiktinusios užduotys yra iš pratybų sąsiuvinių, kurie mokymo procese yra neprivalomi. „Be abejo, tai nepanaikina leidėjų pareigos užtikrinti, kad užduočių turinys visapusiškai atitiktų ugdymo programas, o klaidas - ištaisyti", - nurodė ministerijos atstovai.

Džiaugiasi, kad gali rengti tokias užduotis

Tiesa, patys užduočių autoriai tikina, kad čia jokių klaidų nėra. „Vakaro žinių" kalbintas vienas iš pratybų sąsiuvinio autorių, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas Rytas Šalna sakė, kad užduotis apie moteris nėra atsitiktinė.

„Kritikos yra daug ir įvairios. Nėra malonu, kai įdėjęs daug darbo į rengimą, esi kritikuojamas. Bet iš kitos pusės, džiaugiuosi, kad visuomenė kalba apie geografiją ir jos turinį.

Nes per kelis dešimtmečius geografijos turinys yra pasikeitęs. Geografija yra mokslas ne tik apie gamtą, bet ir apie žmogų, gyvenantį skirtinguose socialiniuose, ekonominiuose ir gamtiniuose kontekstuose.

Geografijoje mes norime parodyti, kaip skirtingai žmonės gyvena kitose Žemės vietose. Labai džiaugiamės, kad į ugdymo programą įtraukti dalykai, susiję su darnaus vystymo tikslų darbotvarke, kurios vienas iš tikslų yra moterų ir mergaičių įgalinimas.

Todėl tai atskirais nedideliais fragmentais įtraukiame ir į geografijos mokyklinę programą. Norime parodyti vaikams realų vaizdą, kaip gyvena moterys ir mergaitės skirtingose vietose.

Deja, tas vaizdas ne visada yra linksmas. Moterys ir mergaitės yra išnaudojamos, patenka į seksualinę vergiją, yra segreguojamos.

Nenorime vaikų auginti vakuume. Todėl tokie pavyzdžiai ir atsiranda mūsų ugdymo priemonėse", - „Vakaro žinioms" sakė R.Šalna.

Paklaustas, kodėl tarp moterų apibūdinimų nėra teigiamų pavyzdžių, R.Šalna sakė, kad juos gali pateikti pamoką vedantis pedagogas: „Už kiekvienos užduoties ir temos yra geografijos mokytojas. Jis gali parodyti platesnį vaizdą. Visi žinome, kad yra ir labai darnių šeimų.

Bet ir Lietuvoje kartu yra ir nesuskaičiuojama gausybė moterų pagalbos linijų. Pasirinkome tokią didaktinę koncepciją, kad parodytume kito pasaulio realybę. O mokytojui niekas netrukdo pateikti puikius pavyzdžius, kaip moteris gali būti sėkmingai ištekėjusi, augina vaikus ir t.t."

Į klausimą, ar septintokai pasiruošę diskutuoti apie prostituciją ir AIDS, geografijos mokytojų asociacijos vadovas sakė, kad tokio amžiaus vaikai ir taip žino pakankamai: „Ten yra tik užsiminta apie šias problemas.

Mūsų septintokai turi neribotą prieigą prie viso turinio. Mes neskatiname prostitucijos, tik norime pasakyti, kad pasaulis yra labai įvairus. Ar paslėpsime vaikus nuo to, kad Lietuvoje gyvena gėjai ir lesbietės?

Septintokas yra tokio amžiaus vaikas, kuris jau pradeda samprotauti. Visą pamoką nekalbame apie seksą ir prostituciją, tai yra tik fragmentas.

Tik pavyzdys, kaip Tailandas, į kurį lietuviai skrenda ilsėtis, o vyrai neretai ir smagintis. Toje šalyje yra labai rimta moterų ir mergaičių socialinė problema. Su mokytojo pagalba nėra sunku kažką apie tai pasakyti.

O prie gilių diskusijų jie galės grįžti per etikos ar kitų dalykų pamokas vyresnėse klasėse. Neprasideda geografija ir nesibaigia tik septintoje klasėje."

Interviu su Rengimo šeimai asociacijos vadovu Ramūnu Aušrotu:

- Kaip vertinate tokias geografijos užduotis septintokams?

- Viena iš geografijos dalių yra vadinamoji socialinė geografija. Joje kalbama apie populiaciją, demografines tendencijas, etninę sudėtį. Tad demografinės charakteristikos yra geografijos subjekto dalis.

Tačiau septintos klasės mokymo turinyje pagal vaikų brandos lygį, laikoma, kad jie informacijos dar nevertina kritiškai.

Jie dar neturi pakankamai žinių imties, kad galėtų nesutikti, kritiškai vertinti, atmesti ar kvestionuoti tam tikras idėjas. Septintos klasės turinys turėtų būti žinioms perteikti.

Žinios turėtų būti mokslu grįstos ir neideologizuotos. O jau paskutinėse mokyklos klasėse, kai vaikas turi pakankamai žinių ir brandos, galima diskutuoti ar polemizuoti kokiomis nors temomis.

Bet ne septintoje klasėje. Net pedagoginės didaktikos požiūriu, kaip istorijos mokytojas, galiu pasakyti, kad tai netinkamas laikas polemizuoti, bet tinkamas laikas įnešti tam tikrą sąmyšį vaiko galvoje.

- Kiek pamokos turinys priklauso nuo paties pedagogo asmeninių įsitikinimų?

- Labai daug. Jeigu pedagogas yra ideologizuotas, kyla rizika, kad jis su vaikais nagrinės temas, kurių gal net nėra ugdymo turinyje.

Taip, yra ideologiškai angažuotų mokytojų, kurie taip dirba. Kitas dalykas, jeigu ideologizuota tema yra ugdymo turinyje.

Tuomet pedagogas gali legitimiai ją ištraukti, analizuoti ir naudodamasis ja kreipti mokinių mąstymą tam tikra linkme.

Ir negalime jam sakyti jokių priekaištų, nes tai yra ugdymo turinyje. Pavyzdžiui, ugdymo turinyje yra numatyta kalbėti apie kontracepciją ir saugų abortą.

2029-2020 m. vyko mokymo turinio reforma, kurią užbaigė konservatorių ministrė. Tuo metu ugdymo turinyje atsirado ideologinių apraiškų, tad svarstymai apie populiacijos mažinimą, kontrolę užduotyse atsirado ne šiaip sau. Dabar mes tik matome viso to vaisius.

Daugiausia dėmesio ir sulaukia klausimai, kurie labiau atrodo susiję su gyvenimo įgūdžių programos turiniu. Tai rodo, kad ir kitose programose galime pamatyti tam tikrų ideologinių dalykų. Nes būtent remiantis ugdymo programomis ir turinio reikalavimais, ir yra rašomi vadovėliai. Jie neatsiranda iš niekur.

Beje, jau gana seniai, tokios kontoros, kaip Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siekia įlįsti į ugdymo turinio rengimą ir kontroliuoti turinį. Ne kartą tarnyba, kurios kompetencijai nepriklauso vertinti vadovėlių, savo iniciatyva yra peržvelgusi vadovėlių turinį ir nustačiusi, kad juose yra daug lyčių stereotipų.

- Kaip pedagogai pasirenka, su kokia medžiaga dirbti ir kiek yra vietos rinktis kitą medžiagą ar kitą leidėją, nei tą, su kuriuo dirba kolegos?

- Vadovėliai ir pratybos yra rašomi pagal užsakymą. Autorius laimi konkursą ir jo saviraiškos laisvei paliekama, kaip parašyti. Tačiau problema tai, kas tikrina ir žiūri faktines klaidas. Tai atlieka turinio komitetas.

Jeigu kažkas vadovėlyje atsiranda, matyt, tai nulemia politinė valia. Tad greičiausiai daugės atvejų, kai pratybose atsiranda viena ar kita tema. Ugdymo įstaigoms lieka iššūkis mokėti atsirinkti.

Sunku turbūt tikėtis, kad už ugdymo turinį atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui prieš susitardama su leidykla pirmiausia prašys susipažinti su visu mokymo medžiagų turiniu ir tik tada susitars vadovėlius įsigyti. Praktikoje turbūt yra analizuojama kaina ir perkama pagal tai.