LRT žurnalistų veiksmai kvepia destrukcija

Prieš LRT įstatymo pataisas kovojanti Žurnalistų profesionalų asociacija kartu su Kultūros asamblėja pranešė, kad šią savaitę surengs dar vieną protestą - sostinės Katedros aikštėje.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis sako, kad protestais siekiama atkreipti prezidento dėmesį: „Labiausiai norėtume kreiptis į Lietuvos prezidentą, kuris jau pakartojo, kad šita koalicija yra apie nieką.

Tai laikas peržengti vien tik žodžius ir lygiai taip pat imtis veiksmų, kurie pridera prezidentui, suprantančiam situaciją valstybėje."

Viešai pristatytas ir naujasis protesto simbolis - raudonomis rožėmis ir užrašu „LRT pataisos" dekoruotas buldozeris, kuris, organizatorių teigimu, prie Seimo stovės viso LRT įstatymo pataisų svarstymo metu.

„Šitas buldozeris yra simbolis to, ką dabar daro socialdemokratai ir netgi kažkuria prasme man jis kažkuo primena juos - toks beišeinantis iš galiojimo, bet dar užsivedantis kartais, net nesuprasi dėl ko užsivedantis, bet kai užsiveda, tai jau važiuoja pilna jėga", - sakė Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė.

Organizatoriai sako radikalesnių protesto formų nesiimsiantys - skatina laikytis orios pozicijos. „Esu girdėjusi labai daug radikalių pasiūlymų, ką čia reikėtų daryti (...). Aš manau, kad šviesa turi prašalinti tamsumas, bet ne tamsa mes turime atsakyti į tamsą", - svarstė B.Davidonytė.

Prieš įstatymo pataisas aktyviai kovoja ir patys LRT žurnalistai. Šią savaitę vyko LRT tarybos posėdis, kur buvo svarstomas klausimas dėl LRT darbuotojų protestų. Klausimas jau turėjo būti svarstytas ankstesniame posėdyje, tačiau tam sutrukdė LRT žurnalistai.

Kelios dešimtys jų įsiveržė į uždarą tarybos posėdį ir sutrikdė darbą. Dėl to LRT tarybos narys Jonas Staselis kreipėsi į policiją. Vilniaus antrajame policijos komisariate buvo tikslinamos įvykio aplinkybės, renkama medžiaga, bet vakar buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

- Policijoje apklausoje praleidote kelias valandas. Koks procesas vyksta? - „Vakaro žinios" paklausė LRT Tarybos nario Jono STASELIO.

- Reikėjo tyrėjai perduoti daug informacijos. Tyrėjų darbas dabar yra nustatyti, kokie pažeidimai ten buvo ir ar jie buvo padaryti. Sulaukiau klausimų, kodėl nekvietėme policijos incidento metu. Bet pirmiausia tai buvo labai netikėta.

Kelios dešimtys žmonių įsiveržė į posėdžių salę. Iki tol nebuvau susidūręs su tuo. Po visko ramiai pamąstęs parašiau pareiškimą, kad tai nebūtų tiesiog iš emocijų.

- Ar reikėjo nurodyti konkrečius asmenis, kurių atžvilgiu vyktų tyrimas?

- Policijoje buvau paprašytas įvardyti, ką atsimenu, kas buvo užfiksuota nuotraukose. Įvardijau tuos, kuriuos atpažįstu. Kai kurie to organizatoriai ar dalyviai save įsivardijo žiniasklaidos publikacijose.

Man ta situacija priminė pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį tvyrojusios agresijos formą. Emociškai tai buvo tam tikras grįžimas į tuos laikus. Į mišką išvežti niekas nesiūlė, nors socialiniuose tinkluose visko galima prisiskaityti...

Bet tikrai nesitikėjau, kad šiais laikais taip yra sprendžiami reikalai. Net kai prašėme padaryti pertrauką, kad išeitų įsiveržę žmonės, mums buvo pasakyta, kad jie vis tiek sugrįš. Man tai atrodo keistai.

Posėdžio metu, kaip tik tuo laiku, kai tik prasidėjo antrojo darbotvarkės klausimo svarstymas, prasivėrė durys ir pasipylė žmonės. Todėl darau išvadą, kad tai buvo daroma sąmoningai ir pasiruošus. Arba buvo duotas signalas, arba kažkas stovėjo už durų ir klausėsi.

- Darbuotojai teigia, kad atėjo papasakoti apie protestą, klausimą, kuris ir turėjo būti nagrinėtas...

- Jeigu tai buvo organizuota, buvo galima ateiti prieš posėdį ir pasakyti, kad yra noras ateiti pasikalbėti. Ir aš manau, kad būtų rastas sprendimas, kaip tai padaryti. Bet ne įsiveržiant viduryje posėdžio.

Aš tuo metu pasakiau įsiveržusiems, kad jeigu jie negerbia savęs, gerbtų bent LRT tarybos pirmininką. Turėjau omenyje, kad, deja, bet nebuvo suderinta, kad jie ateis į posėdį kažką pasakyti ar paaiškinti. Tai pirmiausia yra vidinės pagarbos sau ir kitiems dalykas.

Dalis ten buvusiųjų sako, kad tai buvo išsilavinę žmonės... Man tuomet kyla klausimas, kokia yra vidinė tų žmonių kultūra, kai jie, suprasdami, kad tai nėra viešas posėdis, sau tai leidžia?

Darbotvarkė buvo paskelbta iš anksto, buvo parašyta, kad posėdis yra uždaras, o klausimą, kuris sukėlė situaciją, pristato administracija.

Galime apsimetinėti, kad techniškai tie žmonės dirba LRT ir tada jie yra LRT administracija. Bet taip nėra, nes LRT administracija yra atskiras LRT padalinys. Iš jo posėdyje buvo LRT generalinė direktorė, kuriai ir priklausė būti posėdyje, bei LRT tarybos referentė.

Dar kartą sakau, jeigu jie tikrai norėjo civilizuotai pasikalbėti, buvo galima ateiti prieš posėdį ir susitarti. Todėl kitaip nei įsiveržimas ir psichologinis smurtas prieš LRT tarybos narius šios situacijos negaliu įvardinti.

- LRT žurnalistai ir toliau tikina, kad taryba, skiriama politikų, kontroliuos turinį ir įves cenzūrą dėl to, kad norint dirbti LRT ir kitoje žiniasklaidos priemonėje, reikėtų deklaruoti interesus ir gauti tarybos leidimą. Kaip tai vertinate?

- Jie sako, kad LRT taryba kišasi į redakcinę politiką. Bet įstatyme aiškiai parašyta, kad LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus valdymo ir priežiūros organas.

Labai normalu, kad LRT taryba turi teisę spręsti tam tikrus dalykus. LRT taryba turi teisę daryti pakeitimus ir galutinai tvirtinti LRT programų sudėtį. Natūralu, tai susiję ir su tuo, kas bus veidai, kurie ves tas laidas.

Be to, yra patvirtinta ir viešai skelbiama LRT Redakcinė politika. Jos 18 punktas kalba apie tai, kad LRT ir jos kūrybiniai darbuotojai yra nepriklausomi ir nešališki.

Jo 11 dalis sako, kad be išankstinio rašytinio tiesioginio vadovo sutikimo nebendradarbiauja ir nedirba kitose viešosios informacijos rengimo ir (ar) skleidimo priemonėse, netampa jų savininkais ar bendraturčiais, o atsiradus interesų konfliktui apie tai iš karto informuoja tiesioginį vadovą.

Jie nesiskundžia, kad taip ribojamos jų teisės jau dabar.

- Ši nuostata taikoma tik pagal darbo sutartį įdarbintiems žurnalistams ar ir tiems, kurių paslaugos skelbiamos konkurso būdu, kaip pvz., vedėjo paslaugos laidoje „Langas į valdžią?"

- Nuostata dabar galioja tik tiems, kurie turi nuolatinius darbo santykius su LRT. Iš išorės samdomiems prodiuseriams tai negalioja. Dabar įstatymo leidėjas kalba apie tai, kad leidimas, ar žmogus gali dirbti ir ten, ir ten, būtų perkeliamas iš tiesioginio vadovo į aukštesnį lygį - LRT tarybą.

Svarbu suprasti, kad LRT turinį kuriantis žmogus gauna atlygį ir kuriasi tam tikrą socialinį kapitalą - žinomumą. Tuo pačiu žiūrovai gauna prasmingą turinį.

Bet gali susidaryti tokia situacija, kad jeigu tas pats asmuo veikia kitoje žiniasklaidos priemonėje, klausimas, ar iš LRT socialinio kapitalo jis po to gauna papildomas naudas savo žiniasklaidos priemonei, kuri jam priklauso arba kurioje jis dirba?

Čia svarbu išlaikyti balansą, kad laimėtų abi pusės. Jeigu tai neišlaikoma, suprantu, kad siūlomo modelio mintis yra ta, kad tokiu atveju LRT taryba turėtų teisę nuspręsti, kad toks LRT veidas mums netinka.

Čia nėra kalbos apie tai, kad LRT žurnalistai negalės kviesti kitur dirbančių komentuoti laidose ar daryti bendrų tyrimų. Didžiausias dėmesys čia tektų informacinėms laidoms.

Mes juk nematome tokių pavyzdžių, kad vieną dieną tas pats žmogus veda informacinę laidą LNK, o po savaitės - TV3 televizijoje? O argumentas, kad Lietuvoje trūksta profesionalių žurnalistų, nepykite, manęs neįtikina.

Man kyla klausimas: kokiu būdu žodžio laisvė mažėja, kai LRT taryba įgauna teisę vertinti ne žurnalisto pasisakymus, bet galimus interesų konfliktus, galimas rizikas atėjus asmenims iš kitų žiniasklaidos priemonių ir norint veikti LRT viduje?

LRT taryba yra priežiūros organas, kuris vertina rizikas. Niekas žodžio niekam neuždraudžia. Niekas neatima žodžio iš žmogaus, kuris ateina į LRT iš kitos žiniasklaidos priemonės.

- Atrodo, kad didesnio atgarsio LRT darbuotojų įsiveržimas į LRT tarybos posėdį nesulaukė. Neseniai Seimas paralyžavo savo darbą absurdiškais pasiūlymais, kai komitetą pasiekė LRT įstatymo projektas. Kiek tai yra protesto forma, o kiek jau trukdymas legaliai valdžiai ir institucijoms?

- Jau kuris laikas stebiu situaciją, kai skatinamas tam tikras pilietinis nepakantumas ir nepaklusnumas, kuris, deja, gali būti skatinimas iki pilietinio susipriešinimo ar net pilietinio karo.

Jeigu mūsų šalyje veikia valstybinės institucijos ir demokratijos struktūra, pradėjus jas ignoruoti, viskas artėja link chaoso. Taip mes rizikuojame neturėti stabilumo valstybės sąrangoje.

Jeigu mes nekvestionuojame demokratiškai išrinktos valdžios, laikome, kad rinkimai yra demokratiški, o išrinkta valdžia yra teisėta... Patinka ji ar ne, yra kitas klausimas. Tokia yra demokratijos kaina.

Bet iš neteisės negimsta teisė. Tai, kad kažkam nepatinka išrinkta valdžia, nesukuria teisės sabotuoti jos veiklą ir bandyti ją trikdyti. Nes tai yra veikimas prieš valstybę.

Valstybėje yra tam tikros tvarkos, dėl kurių mes susitarėme. Todėl aš nesuprantu, ką mąsto į LRT posėdį įsiveržę žmonės, kurie sako, kad yra išsilavinę, bet tuo pačiu ateina puikiai suprasdami, kad pažeidžia tvarką ir tai daro sąmoningai.

Ar tai reiškia, kad žurnalistas gali daryti bet ką? Ar žurnalistui teisės ir tvarkos negalioja? Kitą kartą gal jie taip pat įsiverš į Seimo kultūros komiteto posėdį ar Vyriausybės posėdį, norėdami kažką kažkam paaiškinti. Juk yra normalios civilizuotos tvarkos.