Žmonės skuba apsipirkti

O išaugusi infliacija „apkramtys" mūsų santaupas. Ko galima tikėtis artimiausiu laiku? Gal pasikartos pasaulinė 2008-ųjų finansinė krizė?

Lietuvos finansų ministerija prognozavo, jog šiemet mūsų ekonomika augs 3,1 proc., o metinė infliacija sieks 3,7 proc. O Tarptautinis valiutos fondas prognozavo, jog pasaulio ekonomika šiemet augs 3,3 proc.

Tokia prognozė buvo prieš Artimųjų Rytų krizę, kai dar nebuvo užminuotas Hormuzo sąsiauris ir laivai laisvai plukdė dujas bei naftą iš Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos. Tačiau dabar Lietuvos bankas prognozuoja, jog nors Lietuvos ekonomika ir augs 3,1 proc., tačiau infliacija bus 5,1 proc.

Be to, net ir tuo atveju, jei Artimųjų Rytų krizė per ilgai neužtruks, naftos ir dujų gavyba vis vien dar išliks sutrikusi, nes per karą nukentėjo kai kurie naftos ir dujų gavybos terminalai.

Kita vertus, kaip tikina kai kurie ekonomistai, infliacija auga ir dėl to, jog žmonės jau atgavo savo santaupas iš II pakopos pensijų fondų. Dėl to padidėjo žmonių perkamoji galia, o į tai reagavo prekybininkai. Pakeldami kainas.

Laikinai atpigino tik traukinio bilietus

Lietuva pagal maisto kainų augimo spartą užima ES antrąją vietą ir šiuo sunkiai suvokiamu augimu atsilieka tik nuo Kroatijos. Kad maisto kainos galutinai žmonių neišgąsdintų, Seimas laikinai sumažino dyzelinio kuro akcizą: litro kaina turėtų mažėti 6 centais. Bet tik iki birželio 16 d.

Degalų tikimasi sutaupyti ir balandžio-gegužės mėnesiais vežant keleivius traukiniais už pusę kainos. Likusius 50 proc. padengs valstybė. Tikimasi, jog tai paskatins gyventojus persėsti iš savo automobilių į traukinius.

Tačiau traukiniai perveža tik 2 proc. keleivių. Ir į kiekvieną miestą, miestelį nenuveš. Kita vertus, ekonomistai ramina, jog Lietuva nepajus degalų trūkumo, nes pirko degalus ne iš vieno pardavėjo. Daugiausia degalų (50 proc.) gaudavo iš Saudo Arabijos, bet likusią dalį - iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Alžyro.

Taip pat ekonomistai ramina, jog mūsų tikrai neištiks nauja pasaulinė finansinė krizė, kuri buvo 2008 metais. Mat finansų krizės paprastai įvyksta po neadekvataus skolinimosi bumo. Vadinamojo burbulo, kuris iš pradžių pučiasi, o paskui sprogsta.

Tada prieš krizę ir Lietuvos žmonės drąsiai ėmė iš bankų didžiules paskolas, prisipirko per brangių būstų, kurie paskui sparčiai atpigo, o žmonės liko įsiskolinę milijonines sumas.

O šįkart, kaip ramina ekonomistai, bankai yra geriau kapitalizuoti, sukaupę rezervų, atsakingiau skolina, todėl pinigų cirkuliacija nesutriks.

Ne taip, kaip 2008-aisias, kai, anot ‘Swedbank" atstovo Vytenio Šimkaus, buvo visiškas finansų sistemos sustojimas. Aišku, būtų tikrai blogas scenarijus, jei Iranas užblokuotų visus JAV sąjungininkus ir iš pasaulinių naftos tiekėjų eliminuotų Saudo Arabiją.

Tačiau Vilniaus universiteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad yra didelė infliacijos rizika vien dėl to, jog Lietuvos įmonės suplanavo savo kainodarą dar prieš prasidedant Artimųjų Rytų krizei, todėl dabar susiduria su didesnių kaštų spaudimu ir turės savo kainoraščius peržiūrėti.

O tai sukels infliacijos protrūkį ir galiausiai sumažins žmonių santaupų perkamąją galią. Vien dėl to, kaip ironizavo V.Bartkus, jog kažkam kilo „geniali" idėja pradėti karinį konfliktą su Iranu. Nors tokiam veiksmui nesiryžo nei Barakas Obama nei Džo Baidenas.

Infliacija gali būti dar didesnė, jei žmonės, anot A.Bartkaus, pradės šiek tiek panikuoti ir skubės panaudoti savo santaupas, kol jos daugiau nenuvertėjo. Ims masiškai atnaujinti savo būstus, pirkti automobilius ir taip patys sukels padidėjusią prekių paklausą bei kainų augimą. Tai yra, didins infliaciją.

Būstų kainos jau šuoliuoja

Visgi jaučiama, kad lietuviai, bijodami savo santaupų nuvertėjimo, skuba jas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Per metus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būstų kainos išaugo 12,5 proc. Čia ypač išsiskiria Vilnius.

Lietuvos sostinėje vienas kv. m būsto šių metų kovą vidutiniškai jau kainavo 4753,87 Eur. Metų pradžioje - 4682,44 Eur, o praėjusių metų pabaigoje - 4420,93 Eur. Pirkėjai dažniausiai renkasi ekonominės klasės būstus - sau gyventi ar nuomoti. Patys brangiausi apartamentai perkami daug rečiau.

Maisto kainos irgi kyla

Ekonomistai prognozuoja, jog Lietuvoje maisto kainų augimą ypač pajusime antroje šių metų pusėje, kai dėl pabrangusių degalų, trąšų pabrangs ir šių metų žemės ūkio derlius. Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje 30 proc. pabrangs trąšos, 4,3 proc. - kviečiai, 5,1 proc. - augaliniai aliejai ir 7,2 proc. - cukrus.

Tiesa, šiokio tokio kainų sumažėjimo, įvairiausių atpiginimo akcijų, nuolaidų Lietuvoje sulaukėme prieš Šv.Velykas, tačiau tai buvo tik laikinas sumažėjimas.

Nors, kaip skelbia Pricer.lt, 52-jų būtiniausių maisto produktų krepšelis, palyginus su vasariu, kovą pabrango tik 0,58 Eur (+8 proc.). Būtiniausi maisto produktai, sudėti į tą simbolinį krepšelį, kainavo 72,13 Eur.

Bet krepšelis vis vien buvo pigesnis nei praėjusių metų kovą. Brangiausiai toks krepšelis kainavo prieš trejus metus - 79,88 Eur, kai Ukrainoje vyko intensyvus karas, o Izraelyje - konfliktas su „Hamas". O pigiausiai, tik 50,47 Eur, krepšelis kainavo 2018-ųjų gruodį, prieš kovido epidemiją.

Kaskart, kai maistas brango, prekybininkai kaltino išaugusias energetikos ir logistikos kainas, karinius konfliktus ir t.t. Jei ne Balkanuose, tai Afganistane. Jei ne Afganistane, tai Ukrainoje. O dabar - ir Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau nėra jokio paaiškinimo, kodėl tas simbolinis krepšelis buvo atpigęs 2018-aisiais. Nebent Lietuvos prekybininkus įkvėpė popiežiaus Pranciškaus vizitas ir JAV prezidento susitikimas su Š.Korėjos diktatoriumi.