Remiantis dokumento projektu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“, Vokietijos ir Prancūzijos įstatymų leidėjai ragins imtis griežtesnių priemonių prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“, įskaitant griežtesnius patikrinimus ir tarptautines taisykles pažeidžiančių laivų sulaikymą.
Pasiūlymą pirmadienį turėtų patvirtinti Prancūzijos ir Vokietijos parlamentinė asamblėja.
Ši iniciatyva, kurią remia Vokietijos konservatyviojo bloko, centro kairės socialdemokratų ir opozicinių žaliųjų įstatymų leidėjai, taip pat ragina didinti diplomatinį spaudimą šalims, su kurių vėliavomis plaukioja su šiuo laivynu susiję laivai.
Savo šešėlinį laivyną Rusija naudoja siekdama apeiti sankcijas, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą, ypač naftos eksporto apribojimus.
Dokumente teigiama, kad šis šešėlinis laivynas kelia ne tik geopolitinių iššūkių, bet ir didelę grėsmę saugumui bei aplinkai. Jame taip pat nurodoma, kad daugelis laivų yra seni, prastai prižiūrimi ir neatitinka tarptautinių standartų.
Dokumente taip pat teigiama, kad kai kurie laivai buvo naudojami sabotažo ar šnipinėjimo tikslais.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamų konservatorių atstovas spaudai užsienio politikos klausimais Jurgenas Hardtas teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kenkia tiek sankcijų veiksmingumui, tiek Europos ir jos kritinės infrastruktūros saugumui, ir paragino bendrai imtis atsakomųjų veiksmų.
Bundestago Europos reikalų komiteto pirmininkas Antonas Hofreiteris pabrėžė, kad šis laivynas padeda Maskvai gauti pajamų, skirtų karui su Ukraina finansuoti, ir kelia grėsmę saugumui.