1 nuotr.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo komisija pernai už įvairius tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimus skyrė daugiau nei 6,2 mln. eurų baudų.
Kaip nurodoma FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos (PPPV) ataskaitoje, sankcijas dažniausiai bandoma apeiti parduodant transporto priemones, galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, klastojant dokumentus bei slepiant tikrąją prekių kilmę.
Per 2025 m. FNTT iš finansų įstaigų gavo 232 pranešimus apie galimus tarptautinių sankcijų apėjimo ar vengimo atvejus, dėl 77 pranešimų atliktos analizės, dalis pranešimų persiųsta kitoms Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) kompetentingoms institucijoms.
Anot tarnybos, dažniausiai piniginės baudos skirtos už sankcionuotų transporto priemonių eksportą į Baltarusiją ar Rusiją, kitų įvairių sankcionuotų prekių importą į Europos Sąjungą (ES) arba eksportą iš jos, logistikos paslaugų bei sandėliavimo paslaugų teikimą, eurų banknotų teikimą Baltarusijoje registruotiems juridiniams asmenims arba naudojimui Baltarusijoje.
Skelbiama, kad bylos už tarptautinių sankcijų pažeidimus praėjusiais metais buvo nagrinėtos ir administracine tvarka.
FNTT duomenimis, pernai buvo priimti 27 nutarimai ir skirta baudų, kurių bendra suma siekė daugiau nei 32 tūkst. eurų (2024 m. priimta 19 nutarimų, skirta baudų už 28 tūkst. eurų).
Dažniausiai poveikio priemonės skirtos už naudojimąsi ES sankcionuotų bankų paslaugomis.
Prekių kilmės slėpimas, logistikos kompanijų dalyvavimas
Tarnybos teigimu, viena dažniausių sankcijų apėjimo schemų – prekių kilmės slėpimas.
„Tokia praktika įprastai siejama su bandymu sumažinti kontrolės intensyvumą, (...) apeiti ribojimus konkrečioms prekėms, kurioms taikomi prekių kilmės ribojimai, taip pat siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie tiekimo grandinės skaidrumą, ypač kai prekės kilmė yra esminis sankcijų taikymo kriterijus“, – skelbiama pranešime.
Taip pat, FNTT teigimu, stebimas itin išaugęs Lietuvos logistikos kompanijų dalyvavimas sankcijų apėjimo schemose.
„Dažnai bandoma prisidengti sutartyse įrašytomis formaliomis frazėmis apie sankcijų reikalavimų įgyvendinimą, neretai naštą perkeliant užsakovui (pavyzdžiui, Baltarusijos įmonei) ar nurodant, kad prekės nesankcionuotos, gamintojas atitinka sankcijų reikalavimus, prekėms taikoma išimtis (išvežtos iki reglamente nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos)“, – skelbia tarnyba.
„Tačiau jokių realių patikrų ar realių sankcijų užtikrinimo priemonių nesiimama. Neretai įmonės kaltę dėl galimai sankcionuotų prekių gabenimo verčia Lietuvos muitinei, nurodydamos, kad muitinė juos praleidžia“, – rašo FNTT.
Be to, sankcijos apeinamos parduodant sankcionuotas transporto priemones.
Anot teisėsaugos institucijos, automobiliai parduodami per trečiąsias šalis, gabenami jūriniais konteineriais aplink Europą arba jie gabenami nuslepiant, kad tai komerciniai pervežimai.
Pasak FNTT, sankcijas stengiamasi apeiti ir siekiant parduoti galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, tuo dažnai tuo užsiima Lietuvoje registruotos įmonės, turėjusios ilgametę prekybos su Rusijos ar Baltarusijos įmonėmis patirtį, arba, kaip pastebima, kad Rusijos subjektams tarpininkaujančios įmonės kuriamos šalyse, kurios neremia ES, JK ar JAV sankcijų politikos.
Be to, būna klastojami dokumentai, tranzito segmente identifikuojamos situacijos, kai tranzitu per Lietuvą gabenamų prekių netiesioginiai savininkai arba pardavėjai yra sankcionuoti asmenys, o Lietuvos logistikos kompanijos užtikrina tokių prekių logistikos, sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugas.
„Sankcijų ribojimai, draudžiantys įsigyti tam tikros kilmės prekes (…), skatina verslo subjektus steigti patronuojamąsias įmones už ES ribų“, – rašoma pranešime.
FNTT primena, kad Lietuvoje visi fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautines sankcijas įgyvendina savarankiškai, yra atsakingi už tinkamą jų taikymą, o ribojamąsias priemones nustatantys ES teisės aktai yra taikomi tiesiogiai.
