Astra Genovaitė Astrauskaitė: esu persekiojama už kritiką konservatoriams

„Ši baudžiamoji byla yra gėdingiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – teisme dėstė A. G. Astrauskaitė.

Ji tvirtino, kad politikai, priėmę sprendimus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, esą pažeidė žmogaus teises. Minėti ribojimai, anot A. G. Astrauskaitės, galėjo priminti norą žmones segreguoti, suvaryti į getus.

Nuteistoji, reaguodama į jai pateiktą kaltinimą dėl raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, pažymėjo, kad su juo nesutinka. A. G. Astrauskaitė priminė, kad minėtas kaltinamas yra grindžiamas jos žodžiais, pasakytais per Šeimų sąjūdžio renginį 2021 m. Moteris teigė, jog tuomet tiesiog kvietė žmones dalyvauti mitinge prie Seimo.

„Kodėl šiais metais LRT, viešai reklamuodama, kviesdama į protestus, nekaltinama Vilniaus apygardos prokuratūros kaip buvau apkaltinta aš?“, – kėlė klausimus A. G. Astrauskaitė.

Ji pabrėžė ne kartą organizavusi protesto akcijas.

„Protestai buvo gausūs ir taikūs, žmonės gynė Konstitucijoje įtvirtintas jų laisves ir teises“, – sakė moteris. 

Pasak A. G. Astrauskaitės, turint omeny, jog jos organizuojami renginiai visada buvo taikūs, nuostabą kelia tai, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykęs mitingas pasibaigė riaušėmis.

Moteris kartojo, kad tuomet, kai kilo neramumai, prie Seimo jos jau nebuvo. Taigi, anot nuteistosios, ją stebina kaltinimai. A. G. Astrauskaitė neslėpė mananti, jog tiesiog yra persekiojama už kritiką valdžiai. 

„Žinoma, kad esu persekiojama už kritiką konservatoriams“, – akcentavo A. G. Astrauskaitė.

Didžioji dalis kaltinamųjų buvo nuteisti

Vilniaus apygardos teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis juos pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais. 

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus. 

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. G. Astrauskaitė šioje byloje pirmos instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo ir kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam skirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.