1 nuotr.NATO šalys svarsto galimybę skirti Ukrainai naują 70 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos paketą, apie kurį galėtų būti paskelbta kitą mėnesį Ankaroje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, remdamasis NATO diplomatų suteikta informacija pranešė naujienų portalas „Politico“.
Pasak šaltinių, praėjusį mėnesį Vokietijos pateiktame pasiūlyme numatytas naujas mechanizmas, kuriuo siekiama didinti Ukrainos finansavimo skaidrumą. Leidinyje pažymima, kad tai vyksta tuo metu, kai keletas šalių skundžiasi, jog joms tenka neproporcingai didelė išlaidų, skirtų Ukrainai padėti, dalis.
„Svarbiausia, kad Ankaroje būtų tvirtai įsipareigota toliau tvariai ir teisingiau teikti esminę pagalbą Ukrainai“, – sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.
Prognozuojama, kad parama Ukrainai bus viena iš pagrindinių liepos 7-8 d. vyksiančio NATO viršūnių susitikimo temų.
„Šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip toliau teikti tvirtą NATO paramą Ukrainai ir užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą“, – sakė neįvardytas Aljanso pareigūnas.
Ukrainos misijos prie NATO vadovė Aliona Getmančiuk pareiškė, kad bet kokie nauji įsipareigojimai turėtų būti orientuoti į Kyjivo prioritetus, tokius kaip oro gynyba, investicijos į dronų ir raketų gamybą bei ilgojo nuotolio šaudmenys.
„Kol Ukrainai nebus suteikta veiksmingų saugumo garantijų, galime pasikliauti tik mūsų partnerių teikiamomis finansinėmis garantijomis“, – sakė ji.
Praėjusį mėnesį atmetę NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlymą Ukrainai skirti 0,25 proc. BVP, sąjungininkai dabar svarsto Vokietijos iniciatyvą. Tačiau, kaip teigia trys diplomatai, diskusijos vis dar yra pradinėje stadijoje. Kaip praneša „Politico“, tikimasi, kad šį mėnesį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime pavyks pasiekti susitarimą.
Naująjį finansavimą sudarytų ne vien naujos lėšos. Šaltinių teigimu, pagal šį pasiūlymą 30 mlrd. eurų būtų skirta iš jau suderintos 90 mlrd. eurų vertės dvejų metų ES paskolos Ukrainai, o 40 mlrd. eurų – iš dvišalių įsipareigojimų.
„Tai natūralu, nes dauguma NATO sąjungininkių taip pat yra ES narės. Būtų neteisinga reikalauti, kad jos prisidėtų du kartus“, – sakė vienas aukšto rango NATO diplomatas.
Tuo pačiu metu kyla susirūpinimas, kad šalys gali jausti mažesnį spaudimą teikti tiesioginius įnašus, jei vietoje to galės pasikliauti ES finansavimu.
Kaip praneša „Ukrinform“, penkios šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, atmetė NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pasiūlymą skirti 0,25 % savo BVP karinei pagalbai Ukrainai.
