Kiek iš naftos rezervo pasipelnė „Orlen“ - paslaptis

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kovo viduryje pareiškė: į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų (apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo), įtaka dyzelino kainai gali siekti 10-15 centų už litrą. Deja, kainai įtakos tai praktiškai neturėjo.

Tai nustebino parlamentarą Artūrą Skardžių, kuris dėl to per Seime vykusią Vyriausybės valandą kreipėsi į finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną.

„Siekiant sumažinti išaugusias degalų kainas, Vyriausybė leido panaudoti 80 tūkst. tonų valstybės rezervo, saugomo įmonėje „Orlen". Kainų sumažėjimo faktiškai mes, kaip vartotojai, nepajutome. Kiek valstybei kainuos šio rezervo atkūrimas ir kiek iš šio sandorio galimai uždirbo įmonė „Orlen"? - teiravosi A.Skardžius.

Tačiau tiesaus atsakymo nesulaukė.

„Taip, rezervą buvo nuspręsta panaudoti. Rezervą buvo nuspręsta panaudoti solidariai su kitomis Vakarų valstybėmis, ne tik Europos valstybėmis, bet ir Japonija, Australija ir kitomis Vakarų blokui priklausančiomis šalimis.

Manau, kad sprendimas laikytis solidarumo yra teisingas. Čia tas toks pat solidarumo principas, kaip galioja ir NATO, kur mūsų indėlis nėra didelis, bet jis yra būtinas. Šios atsargos pateko į bendrą pasaulio rinką, kaip ir kitų valstybių, kurios panaudojo šitą rezervą, ir tokiu būdu toje rinkoje atsirado papildoma žaliava, kuri turėjo įtakos pasaulinėms kainoms.

Dabar norėčiau tik pabrėžti, kad yra panaudota nedidelė dalis rezervo - tik 12 dienų rezervas iš daugiau negu 90 turimų. Tai yra komercinis rezervas, kuriam atkurti bendrovė turi įprastą terminą, bet dėl neįprastų aplinkybių tas terminas, tikėtina, bus pratęstas ir bus galima atkurti, kai naftos kainos nukris žemiau. Kiek uždirbo „Orlen" iš šito veiksmo, atsakyti tikrai negaliu", - kalbėjo K.Vaitiekūnas.

Savo trigrašį įkišo ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Visa esmė buvo teisingai akcentuota: tai buvo solidarus veiksmas. Dėl rezervo atkūrimo tiktai noriu akcentuoti, kad taip pat bus Tarptautinės energetikos agentūros nustatytos procedūros ir terminai, kada tas rezervas bus atkuriamas. Tam, kad būtent jo atkūrimas nebūtų aukšta kaina, taip minimizuojant poveikį vartotojams", - pridūrė Ž.Vaičiūnas.

A.Skardžius „Vakaro žinioms" sakė apgailestaujantis, kad neišgirdo atsakymų į klausimus apie tai, kas galėjo pasipelnyti iš naftos rezervo atlaisvinimo. Nes kažkas vis tiek pasipelnė, nes už daug mažesnę kainą supirktos atsargos pardavinėtos už daug aukštesnę. Tačiau įtaria, kad labiausiai - „Orlen Lietuva".

„Bendrovė „Orlen" su valstybe turi sutartį dėl valstybės rezervo laikymo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kurį stebėjau, „Orlen" atstovai elgėsi labai arogantiškai: niekas negalėjo išsiaiškinti, kaip fiziškai buvo atlaisvintas rezervas.

Dabar bandoma dangstytis, jog tai buvo tarptautinis įsipareigojimas, siekiant amortizuoti netektis dėl Irano naftos ir naftos, kuri buvo plukdoma per Hormūzo sąsiaurį, netektis. Kas iš to Lietuvoje gavo naudą, kiek kainuos atstatyti rezervą - niekas neatsako.

Finansų ministras tik aiškina, kad rezervas bus atstatomas, kai nafta kainuos pigiausiai, o kas gavo naudą - nežino. Mano įsitikinimu - tas, kas laikė rezervą", - dėstė A.Skardžius.

Pasak jo, argumentuojant privataus verslo komercinėmis paslaptimis netgi nėra atskleidžiama, kaip tas rezervas pildomas - ar tiesiog valstybė iš biudžeto sumoka „Orlen", kad ji prigamintų atsargų.

„Paprastai yra taip, kad rezervo laikytojas iš valstybės gauna už tai naudą. Kaip tą rezervą laiko - fiziškai ar perdengdamas savo srautus, užtikrindamas, kad tam tikru laiku į rinką galės patiekti tam tikrą kiekį - irgi neaišku.

Tačiau teturime vieną naftos perdirbimo įmonę. O monopolininkas niekada nepraleis progos susižerti naudą - ar maras, ar karas, ar energetinė krizė.

Svarbiausia, kad visuomenė žinotų, jokios komercinės paslapties čia negali būti, nes rezervas pildomas mokesčių mokėtojų pinigais", - akcentavo Seimo narys.

Logiškai mąstant, rezervo atlaisvinimas turėjo litro kainą sumažinti mažiausiai keliolika centų - jei kuras būtų pardavinėjamas tomis kainomis, kokios buvo jam patenkant į rezervą. Bet taip neįvyko.

„Realiai vartotojai naudos nepajuto. Ar nebus taip, kad „Orlen" sau susižėrė visą naudą? Klausimas, kiek užtat papildomai kainuos rezervo atnaujinimas. Už mokesčių mokėtojų pinigus. Man ši situacija labai primena skiepų istoriją.

Kaip ir dabar sakoma, kad kuro atsargos buvo įmestos į tarptautinę rinką. Su skiepais nuo kovido irgi buvo taip: pirkome europiniu mastu ir davėme uždirbti kompanijoms iš krizės. Nekaltinu „Orlen", nes jis yra privatus verslas, tačiau kontrolės reikia", - pabrėžė A.Skardžius.

Pasak jo, neatmestina, kad nukentės ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir tiesioginiai kuro vartotojai: kai rezervas bus atnaujinamas, „Orlen" galės vėl pakelti kainas ir teisintis, kad taip pasielgė dėl rezervo atnaujinimo, nes vis tiek niekas to nepatikrins.