Už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistas Danielius į teismą padavė Nausėdą

Šiuo metu Pravieniškių 2-ame kalėjime kalintis M. Danielius nori būti išmainytas į Baltarusijoje kalinčius Lietuvos piliečius – dėl to jis jau kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą,  Lietuvos kalėjimų tarnybą ir kitas institucijas.

M. Danieliaus skundą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai kitą savaitę nagrinės Regionų administracinis teismas.

„Prezidentūra nori, kad teikčiau malonės prašymą per kalėjimo administraciją, tačiau iš Pravieniškių  2-ojo kalėjimo rašto matyti, kad kalėjimas atsisako derėtis dėl mano šnipų mainų su užsienio valstybėmis ar jų ambasadomis, nes tam tiesiog neturi įstatyminių įgaliojimų“, – laiške Eltos žurnalistei rašė M. Danielius.

Jis pažymi, kad jo advokatas Povilas Eigminas su užsienio ambasadomis bendrauti atsisako, nes bijo VSD persekiojimo.

Iš Eltai atsiųsto laiško matyti, kad M. Danielius beveik prieš metus – 2025 m. gegužę kreipėsi į Prezidento kanceliariją ir prezidentą, prašydamas inicijuoti šnipų mainus.

„Kadangi Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato Respublikos Prezidento vaidmenį inicijuojant „šnipų mainus“, prašau J. E. Gitaną Nausėdą inicijuoti mano mainus į Baltarusiją, nes Baltarusijoje už šnipinėjimą Lietuvos naudai įkalinti Lietuvos piliečiai – A. Kerbelis ir kiti. (...) Būsiu dėkingas, jei J. E. G. Nausėda nedelsiant inicijuotų mano šnipų mainus su Baltarusija LR Baudžiamojo kodekso numatyta tvarka“, – buvo rašoma kreipimesi.

Prezidentūra atsiliepime teismui nurodo, kad su M.Danieliaus skundu nesutinka.

„2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. prašymais pareiškėjas prašė Respublikos Prezidento inicijuoti šnipų mainus, į ką jam raštu Nr. 1 buvo atsakyta, kad su prašymais susipažinta. Pažymime, kad iš pareiškėjo 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. prašymų nebuvo aišku, kad pareiškėjas savo prašymais prašė būtent malonės“, – sako Prezidentūra.

Baltarusijoje kali aštuoni lietuviai

Balandžio pradžioje Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai patvirtino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo nuteistą Lietuvos pilietį Miroslavą Trockį. Ministerijos teigimu, nuolat palaikomas ryšys su nuteistojo artimaisiais, jį taip pat lankė konsulas.

Ambasados duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje kali aštuoni Lietuvos piliečiai.

Kaip skelbta, 35 metų Lietuvos pilietis M. Trockis 2024 m. rudenį nuvyko aplankyti giminaičių į Baltarusiją, o ten buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo, kaip teigiama, už šnipinėjimą. Apie tai pranešė portalas „Naša niva“ ir iniciatyva „Dissidentby“, internete skelbianti politinių kalinių sąrašus.

„Telegram“ programėlėje M. Trockis buvo aktyvus tik pokalbių grupėse, skirtose sienos kirtimui. 2024 m. gegužę jis ieškojo žmogaus, kuris pastovėtų už jį eilėje prie Šalčininkų–Benekainių pasienio posto. 

Portalas „Naša niva“ rašė, kad kituose socialiniuose tinkluose M. Trockis taip pat nepaskelbė nieko, ką represyvi Baltarusijos teisėtvarka galėtų traktuoti kaip draudžiamą dalyką.

Lietuvos piliečio teismas įvyko 2026 m. pavasarį. Kovo 11 d. Miroslavui skirta griežta bausmė – 15 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Iniciatyva „Dissidentby“ rašo, kad bylos aplinkybės dar tiriamos, tačiau galbūt kalbama apie „šnipinėjimą“.

Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, vyras buvo teisiamas pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 358 straipsnį (šnipinėjimas) ir 358−1 straipsnį (agentūrinė veikla).

 Šnipų manai vyko – Rusijai perduotas aukšas žvalgybos pareigūnas

Lietuvoje prieš keletą metų jau yra vykę vadinamieji šnipų manai. Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka Lietuvoje buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 m. balandį. 2017 m. liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 dieną atmetė už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto 42 metų vilniečio M. Danieliaus skundą, nuosprendis įsiteisėjo ir jis liko nuteistas devynerių metų laisvės bausme. Kadangi nuosprendžio vyras laukė būdamas suimtas, kardomojo suėmimo terminas įskaitomas į laisvės atėmimo bausmę.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„M. Danielius surinko ir su Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovais bendradarbiaujančiai žurnalistei perdavė didelį kiekį informacijos. Rinkdamas šią informaciją, jis prieš Baltarusijos Respublikos opozicijos atstovus naudojo apgaulę, jo neteisėti veiksmai gali sukelti pavojų nuo Baltarusijos diktatūrinio režimo persekiojimo į Lietuvos Respubliką pabėgusiems Baltarusijos Respublikos piliečiams ir jų artimiesiems“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad anksčiau devynis kartus teistam M. Danieliui už padarytą labai sunkų nusikaltimą paskirta teisinga, nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą atitinkanti 9 metų laisvės atėmimo bausmė (pagal Baudžiamąjį kodeksą už šnipinėjimą numatyta nuo 6 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė).

Teisėjai paskelbė, kad vilniečio perduota informacija atitinka šnipinėjimo dalyko požymius, o M. Danielius ją surinko ir siuntė vykdydamas užsienio žvalgybos organizacijos užduotį.

Anksčiau mnėtą bylą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė atkreipė dėmesį, kad pats kaltinamasis neneigė perdavęs informaciją, minėta Baltarusijos žurnalistė bendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos organizacija KGB ir vykdė jos užduotis, o M. Danielius žinojo žurnalistės Ksenijos Lebedevos statusą, suprato, kad renka ir siunčia Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją. Per ikiteisminį tyrimą apklausiamas M. Danielius sakė, kad jis yra puikiai susipažinęs su Baltarusijos KGB funkcijomis, jos jam labai gerai žinomos.

„Surinktas pakankamai didelis kiekis informacijos, kaltinamasis naudojo apgaulę, trys asmenys pripažinti nukentėjusiais, kaltinamojo veiksmai sukėlė grėsmę, kad opozicijos atstovai bus sulaikyti ar tokie veiksmai bus atlikti su jų artimaisiais“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja R. Paužaitė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.

Perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja K. Lebedeva.

M. Danielius nuteistas ne tik už Baltarusijos žvalgybai perduotą informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir už informacijos perdavimą apie Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.