Nausėda: ECB teigiamai vertina indėlių įveiklinimo per ILTE iniciatyvą

Tiesa, šalies vadovo teigimu, tai nėra dar nėra oficialus pritarimas.

„Kiek žinau, yra gautas neoficialus ir ECB įvertinimas ir komentaras. Džiugu pasakyti, kad šis komentaras yra teigiamas, kad ši iniciatyva ECB buvo įvertinta teigiamai. Dabar belieka tik įgyvendinti šį darbą“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi žurnalistams teigė jis.

Anot G. Nausėdos, ši iniciatyva žymiai pakeistų kreditų, paskolų ir indėlių rinką. Jis tvirtino, kad šiuo metu teisėkūros procesai jau artėja link pabaigos. 

Anksčiau skelbta, kad pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat per ateinančius metus pramonės bendrovėms sudarys sąlygas elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau.

Parlamentui bus teikiamas Prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas – teikiamas Indėlių įveiklinimo įstatymas.

Jis leistų komerciniams bankams, kuriuose gyventojai turi einamąsias sąskaitas, dalį jose laikomų lėšų skolinti plėtros bankui ILTE, kurias jis įlietų į ekonomiką, finansuodamas skirtingus projektus.

Svarbūs finansinių paslaugų pasiekiamumo, ekonomikos augimo klausimai 

Susitikime su LB valdybos pirmininku G. Šimkumi šalies vadovas teigė aptaręs ir finansinių paslaugų užtikrinimo regionuose klausimą. Pasak jo, pirmiausia reikia ieškoti sprendimų bendradarbiaujant su komerciniais bankais, o jų neradus galėtų būti svarstoma ir galimybė inicijuoti įstatymų pakeitimus.

„Todėl tikrai reikia toliau dirbti su komerciniais bankais ir pirmiausia siekti laisvanoriškai susitarti dėl tam tikrų mobiliųjų kabinetų, kurie leistų, sakykime, suteikti tam tikras paslaugas tam tikrą dienų skaičių per savaitę. Tai gali būti savivaldybės patalpose arba kažkokiose kitose patalpose“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu tai visgi būtų sunku įgyvendinti, tai galima ir teisėkūros iniciatyvas siūlyti, kuomet tam tikras privalomumo elementas įvedamas tam, kad tikrai šiam lūkesčiui būtų atliepta“, – tęsė jis. 

Prezidento teigimu, susitikime dėmesys skirtas ir Lietuvos ekonomikos augimui, orientuotui į aukštą pridėtinę vertė kuriančius sektorius. 

Pasak G. Nausėdos, LB taip pat galėtų įsitraukti į procesus ieškant sprendimų, kaip amortizuoti karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms.

„Šitoje vietoje, aš manau, kad LB taip pat gali aktyviai dalyvauti procesuose. Jeigu ir ne pats tiesiogiai siūlydamas iniciatyvas, tai vis dėlto paremdamas arba Prezidentūros, arba teikdamas savo iniciatyvas ir per kitas institucijas jas pateikdamas Lietuvos Respublikos Seimui“, – sakė jis. 

Šalies vadovas pažymėjo, kad plečiant bankininkystės paslaugų tinklą šalyje, svarbu užtikrinti patikimos ir saugios valstybės įvaizdį.

„Tikrai kai kuriais aspektais galime didžiuotis, kad Lietuva yra ne tik fintech‘ų (finansinių technologijų įmonių – ELTA), bet ir tam tikras naujų bankininkystės paslaugų centras. Tačiau svarbiausia, kad plėtojant šias paslaugas Lietuva išlaikytų savo įvaizdį kaip saugios, pinigų polovimui ir kitoms machinacijoms atsparios valstybės įvaizdį“, – teigė jis. 

Tiesa, G. Nausėda akcentavo, jog šiuo metu tai apsunkina ir nerimą kelia dažnėjančio finansinio sukčiavimo statistika. Vis tik anot jo, užkardomi atvejai rodo, kad tiek institucijos, tiek bankai dirba aktyviau. 

„Tačiau galima iš teigiamos pusės paminėti tai, kad pavyko dvi trečiąsias atvejų užkardyti ir sustabdyti tuos beprasidedančius sukčiavimo atvejus. Tai reiškia, kad vis dėlto institucijos ir patys bankai pradeda dirbti aktyviau ir jie pradeda sustabdyti tai, kas gali lemti labai ženklius žmonių nuostolius“, – sakė jis.

Šalies vadovas teigė susipažinęs su dalimi sukčiavimo užkardymui skirtų LB iniciatyvų. Prezidento teigimu, yra einama „teisinga linkme“.

ELTA jau skelbė, kad LB Finansų ministerijai pasiūlė daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų kovai su finansiniu sukčiavimu. 

Tarp jų – siūlymai sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai, taip pat bankus įpareigoti keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais.

Taip pat įsigaliotų prievolė bankams atlyginti klientų nuostolius, jei jų pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu apsimetant kliento banku ar kita mokėjimų paslaugas teikiančia įstaiga.

Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė Seimui teiks pavasario sesijoje, dalis jų įsigaliotų jau šiemet, dalis – 2027 m. lapkritį. 

Be to, praėjusį spalį euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, kai šias paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalo patikrinti ir klientą informuoti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.