Europos Komisija Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų

„Labai paprasta, elementari situacija – jei mes šitame laikotarpyje turime pinigus ir, kaip sakiau, 2027 m. mes pasieksime 79 proc. konvergencijos, tai, jeigu liksime su tuo finansavimu, mes naujame laikotarpyje turėsime 76 proc. Tai jis net nedidina, jis kaip tik mažina (konvergenciją – ELTA). Tai čia visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu ir žemės ūkio atstovais žurnalistams sakė jis. 

„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. Tie visi įsipareigojimai, aplinkosauginiai įsipareigojimai – ko negali daryti ūkyje – ir yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia. Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis (baigiasi – ELTA) 2034 metais, bus 30 metų kaip būsime ES nariai, tai norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.

Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste. 

A. Palionis pažymėjo, kad susitikime buvo aptartos naujojo 2028–2034 metų ES finansinio laikotarpio galimybės ir, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame dalyvaus ir šalies vadovas, jam pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai. 

„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalį dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina“, – sakė jis.

„Naujas EK pasiūlymas, kur realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu ir kur prašome prezidento pastovėti“, – tęsė jis. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek kitos pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.

„Visko, ko (…) prezidentas paprašė ir pristatė, ir mes, kaip ministerija – tikriausiai vienas visko nepasieksi. (...) Mes – Lietuva, Latvija ir Estija sausį pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl tos pačios BŽŪP, dėl dviejų ramsčių, dėl konvergencijos, nes esame panašiose situacijoje visi“, – aiškino jis.

„Lygiai taip pat ir mūsų žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai, jie nuolat rezoliucijas susirašo ir, kiek žinau, rytoj vyksta į Briuselį – tą deklaraciją pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos socialiniai partneriai. Tą ir akcentavo prezidentas, kad yra labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotumėme“, – tęsė A. Palionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.

„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.

„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka. Aišku, jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.

Žemės ūkio atstovai: mes ne kitokie

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis aiškino, kad klausimus bus siekiama spręsti Briuselyje, susitikimuose su eurokomisarais, taip pat bus laukiama žinių prezidentui grįžus iš EVT. Jis akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkio atstovams nėra sudaromos lygiavertės sąlygos, palyginti su kitomis ES valstybėmis.

„Mes tikrai nesustosime. Dar turime susitikti, važiuosime pas tris (Europos – ELTA) komisarus šnekėtis. (...) Važiuosime, įrodinėsime tas tiesas. Taigi mes ne kažkokie kitokie. Kaip mums toje konkurencinėje kovoje? Kuras, dyzelinas dar brangesnis negu kitur, elektra tas pats, darbo užmokestį jau išsikėlėme. Tai kaip gamintojui?“ – klausė jis.

„Prezidentas važiuoja (į EVT – ELTA), mes žiūrėsime, kokie atgarsiai. Žiūrėsime, kaip toliau reaguoti. (...) Galbūt rudenį, kaip mes dabar pieną atvežėme, (...) gal čia (prie Prezidentūros – ELTA) atvešime ir dalysime tą pieną, (...) rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkstančių traktorių“, – tęsė jis. 

Tuo metu LŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė antrino susitikimo dalyviams, kad pagrindinis siekis – dviejų ramsčių ES finansavimo modelio išlaikymas ir tiesioginių išmokų konvergencija.

„Pagrindiniai dalykai ir yra, kad pasisakome už tai, kad būtų išlaikyti tie du ramsčiai, kad būtų labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (…), nes tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie reikalingi būtent žemdirbiui. Antra, ką mes tikrai paminėjome (...) – būtent konvergenciją“, – aiškino LŽŪR pirmininkė.

„Tikrai yra labai neteisinga, kai Lietuva daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitomis ES narėmis išmokų srityje“, – teigė ji. 

A. Pabedinskienė pridūrė, kad susitikime dėmesys taip pat skirtas kaimų gyvybingumui – smulkiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat šeimos ūkių tęstinumui.

Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpi biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų.

ŽŪM teigimu, EK 2028–2034 m. BŽŪP rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.

Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.

Anot ministerijos, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.