Austėjos Landsbergienės verslui - Vyriausybės gelbėjimosi ratas

Pasak A.Zuoko, esantis švietimo teisinis reguliavimas sudaro sąlygas biudžeto lėšomis finansuoti ne tik valstybines mokyklas, bet vienodai finansuoti nevalstybines (privačias) mokyklas, nepriklausomai nuo to, ar jos tenkina privačius interesus ir siekia pelno (uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos), ar jų tikslas tenkinti viešuosius interesus (viešosios įstaigos).

„Toks finansavimo modelis prieštarauja požiūriui į švietimą kaip į viešąjį interesą ir socialinę misiją ir vis labiau įsigali požiūris į švietimą kaip verslo šaką.

Lietuvos švietimo politika turi atitikti geriausią tarptautinę praktiką ir atspindėti švietimo kaip visuomeninės misijos esmę.

Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose švietimas laikomas socialine misija, kurios tikslas - užtikrinti visuomenės gerovę, sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui gauti kokybišką išsilavinimą bei skatinti visuomenės pažangą.

Šioms šalims nėra būdinga, kad pelno siekiančios mokyklos gautų valstybės finansavimą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešosios švietimo įstaigos, kurios orientuotos ne į pelną, o į visuomenės interesų tenkinimą.

Pelno siekiančios ribotos civilinės atsakomybės bendrovės retai arba visai negauna tiesioginio valstybės finansavimo, nebent per specifines programas ar projektus.

Dėl nurodytų priežasčių siūloma Švietimo įstatymą papildyti nuostata, kad galimybė gauti valstybinį švietimo finansavimą būtų numatyta viešiesiems juridiniams asmenims, taip apribojant švietimo biudžeto skyrimą pelno siekiantiems ir privačius interesus tenkinantiems asmenims.

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje mokyklos pagal teisinę formą pasiskirsčiusios taip: uždarosios akcinės bendrovės sudaro 29,1 proc., mažosios bendrijos - 13,2 proc., viešosios įstaigos - 57,7 proc. įstaigų", - dėstė A.Zuokas.

Jo pateiktame aiškinamajame rašte neįvardintos konkrečios ugdymo įstaigos, dėl kurių teikiamos pataisos, tačiau tai ne pirma tokia iniciatyva, ankstesniųjų iniciatoriai tiesiai šviesiai buvo įvardiję, kad reikia užkardyti būdą buvusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinei Austėjai Landsbergienei (kuri pagal deklaruojamą turtą ne vienerius metus yra tarp lyderių Lietuvoje), valdančiai vaikų darželių bei mokyklų tinklą, lobti mokesčių mokėtojų sąskaita.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma pritarti įstatymo projekto siekiui (skaidresnis valstybinis švietimo finansavimas, neatsietas nuo požiūrio į švietimą kaip viešąjį interesą ir socialinę misiją), tačiau nepritarti siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, nes:

• viešuosius interesus gali tenkinti ir privatieji juridiniai asmenys, vykdantys švietimo veiklą, o mokyklos teisinė forma neturi reikšmės valstybės reguliuojamiems švietimo veiklos aspektams (ugdymo turiniui, kokybei ar kt.), todėl nėra pagrindo diferencijuoti mokymo lėšų skyrimą,

• atsisakiusi skirti valstybės finansavimą daliai nevalstybinių mokyklų, valstybė nevykdytų konstitucinės pareigos užtikrinti privalomą mokslą asmenims, pasirinkusiems tokias mokyklas, diferencijuotas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam asmenų lygybės principui,

• mokinių ugdymo skirtumai skirtingos teisinės formos mokyklose, vykdančiose priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, nėra tokio pobūdžio ir apimties, kad jais galėtų būti grindžiamas skirtingas mokinių ugdymo finansavimo reguliavimas,

• siūlomos priemonės paveiktų mokyklų, priskiriamų privatiesiems juridiniams asmenims, ūkinės veiklos sąlygas ir konkurencingumą, prieštarautų ES teisės aktams dėl įsisteigimo laisvės ir nediskriminavimo,

• siūlomas reguliavimas neatitinka teisinio reguliavimo sistemiškumo principo (nedera su kitomis Švietimo įstatymo nuostatomis; nevalstybinėse mokyklose ikimokyklinio ugdymo programoms vykdyti finansavimas iš valstybės biudžeto būtų skiriamas, kitoms programoms - ne).