Advokatas abejoja dėl galimos bylos LRT žurnalistei: ji gali pasakyti, kad rašiklis „tiesiog iškrito“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, uždarame tarybos posėdyje radę slapta garsą įrašinėjantį rašiklį, nurodė, kad minėtą įrenginį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Eglė Samoškaitė. Ji tokius kaltinimus neigia.

Dėl šios situacijos socdemai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 295 straipsnį. Teisėsauga renka medžiagą, tačiau kol kas tyrimo nėra pradėjusi.

Minėtame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Teisės akte nurodoma, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Eltos kalbintas advokatas A. Gilys tvirtino, kad teoriškai yra šansų, kad LRT žurnalistė galėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. 

„Situacija panašiai atitiktų (BK straipsnį – ELTA), jei būtų viskas įrodyta, ką reikia įrodyti“, – svarstė teisininkas.

„Baudžiamasis kodeksas saugo nuo tokių veiksmų politines organizacijas, kai neteisėtai įrengiamos techninės priemonės informacijai rinkti“, – pridūrė A. Gilys.

Visgi, kaip dėstė advokatas, panašu, kad teisėsaugai gali kilti ne vienas iššūkis, jei žurnalistės atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas. Visų pirma, anot A. Gilio, būtų nelengva įrodyti, jog žurnalistė garsą įrašantį rašiklį galėjo palikti tyčia. 

„Sunkiausia šitoje situacijoje ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtų įrodyti tiesioginę tyčią, kuri būtina šiuo atveju, tai yra kad žurnalistė, kuri kaltinama (...), sąmoningai tą įrašymo įrangą paliko su tikslu įrašyti, suprato, kad palieka tą įrangą, suprato, kad neteisėtai tai padarė ir norėjo taip elgtis. (...) Mes visi suprantame, kad tą įrodyti gali būti sudėtinga, nes asmuo, net jei būtų įrodyta, kad tas įrašymo įrenginys yra jo, bet kada gali sakyti, kad „man tiesiog iškrito“ tas įrenginys, aš nepajutau“, – aiškino advokatas.

Anot jo, šiuo atveju žurnalistė, net jei ir būtų liudytojų, mačiusių, kad ji galėjo palikti garsą įrašantį įrenginį, galėtų toliau kartoti, jog rašiklis jai iškrito netyčia.

Pasak advokato, įsiskaičius į BK straipsnį, kurio pagrindu prašoma policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, krenta į akis ir tai, jog jame nurodomas informaciją fiksuojančios priemonės įrengimas. Taigi, pasak A. Gilio, teisėsaugai dar tektų įrodyti ir tai, kad žurnalistė įrengė specialią techniką, siekiant slapta rinkti informaciją.

„Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už neteisėtą priemonių įrengimą informacijai rinkti, ne už tai, kad tu rinkai tą informaciją. Nekalbama ir apie tai, kokia informacija rinkta. (...) Taigi, aiškinant straipsnį pažodžiui, priemonių įrengimas užtraukia atsakomybę“, – kalbėjo teisininkas.

Galiausiai, A. Gilio vertinimu, neatmestina, kad tuo atveju, jei teisėsauga žurnalistės atžvilgiu pradėtų tyrimą, gali kilti klausimas, ar tikrai dėl tokių veiksmų reikia kelti baudžiamąją bylą.

„Tai yra jautrus dalykas, jei būtų įrodyta, kad tuos veiksmus sąmoningai ar nesąmoningai atliko žurnalistas. Prokuratūra tada turės apsispręsti, ar tokie veiksmai gali būti įvertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste, ar galbūt etikos kontekste“, – svarstė advokatas.

Praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad uždarame tarybos posėdyje esą buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė E. Samoškaitė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Pati žurnalistė įtarimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje.

Vykstant tyrimui E. Samoškaitė taip pat atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Po šio incidento, antradienį, ant buldozerio stovinčio prie Seimo, simbolizuojančio LRT įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei“. Ant jo pavaizduotas Kultūros asamblėjos simbolio trikampis, su krentančiu rašikliu. Tiesa, šalia jo pritvirtintas ir rašiklis. 

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį vykęs LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.