1 nuotr.Kultūros ministerijos suburta speciali komisija baigė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų vertinimą bei pateikė išvadą. Siūloma skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pritarė tokiam komisijos siūlymui.
„Išnagrinėjusi 2026 m. kovo 19 d. portale lrt.lt skelbto interviu turinį, komisija konstatavo, kad A. Valotkos teiginiai apie tam tikras etnines ir socialines grupes buvo vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio. Nustatyta, kad tokie pasisakymai nesuderinami su valstybės tarnautojams keliamais reikalavimais, pakenkė Valstybinės kalbos inspekcijos reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui įstaiga ir sudarė pagrindą abejoti vadovo nešališkumu“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė ministerija.
Kaip informavo Kultūros ministerija, komisijos vertinimu, tokiais veiksmais VKI vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.
„Konstatuotas sąžiningumo ir nešališkumo principo pažeidimas, įpareigojantis valstybės tarnautoją būti objektyviam, bei pagarbos žmogui ir valstybei principo pažeidimas, reikalaujantis gerbti žmogaus teises ir laisves bei valstybę ir jos institucijas“, – nurodoma vertinime.
Kaip skelbta, A. Valotka naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija (…). Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.
„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka.
ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu.
Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.
Š. Birutis buvo skyręs papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.
2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
