Zigmas VAIŠVILA: Gerbkime save ir kitus

Tačiau jis netenkino TSRS.

Todėl Berlyno priemiestyje Karlshorste buvo pasirašytas išplėstas kapituliacijos aktas. Sąjungininkai susirinko gegužės 8 d. 23:45 val. maršalo Georgijaus Žukovo kabinete. Tekste rusų kalba trūko kelių sakinių. Tai pataisius, t. y. jau po vidurnakčio, Vokietijos feldmaršalas Vilhelmas Keitelis pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.

Vakarai šią pergalę mini gegužės 8 d. pagal Reimse pasirašytą aktą, o TSRS - kitą dieną, nes Karlshorste pasirašius pataisytą kapituliacijos aktą, jau buvo gegužės 9 d.

Tačiau iš karo nevalia tyčiotis. Nes Antrajame pasauliniame kare žuvo apie 50-60 mln. žmonių, apie 30 mln. jų buvo civiliai. Tarybų Sąjunga neteko 24-30 mln., Kinija - 15-30 mln. (dauguma jų - civiliai), Vokietija - 6-8 mln., Lenkija - 5,5-6 mln. (17% gyventojų), Japonija - 2,5-3 mln., Jugoslavija - 1-1,7 mln., Prancūzija - 0,5-0,6 mln., Jungtinė Karalystė - apie 0,45 mln., JAV - apie 0,4 mln. žmonių.

Tikslių skaičių niekas nežino.

Lietuva neteko apie 375 tūkst., Latvija - apie 260 tūkst., Estija - apie 80 tūkst. žmonių.

Mes kol kas gyvename lyg netikrame pasaulyje.

Ukrainos ir Irano karai akivaizdžiai parodė, kad nebėra visagalių, kad tankai tapo įgulų sudeginimo dėžutėmis... Tačiau mes juos perkame.

Šie karai parodė, kad dėl dronų 100 km atstumas tarp kariuomenių yra pražūtis, dėl ko Kapčiamiesčio karinis objektas - beprasmis.

JAV neįveikė Irano dronų ir viršgarsinių raketų.

Tad kovoje dėl įtakų svarbiausiose šios kovos vietose - jūrose - baigiasi po antrojo pasaulinio karo buvusi JAV hegemonija, dėl ko šimtmečiais vykdavo jūrų kovos, kad valdyti prekių srautus.

JAV spaudimu Panamos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Kinijos „CK Hutchison" koncesiją, Panamos jūrų administracija perėmė Panamos kanalo Balboa ir Cristobal uostų kontrolę ir juos perdavė didžiausioms pasaulio konteinerių laivybos bendrovėms „Maersk" ir „MSC".

Šiuo kanalu gabenama 40 proc. JAV konteinerių.

Tačiau Kinija paskelbė apribojimus su Panamos vėliava plaukiojantiems laivams. Kinija seniai ir masiškai investuoja į pasaulio uostus, geležinkelius.

Kodėl Lietuva nutraukė santykius su Kinija ir apsimeta, kad į prekių tranzitą nusispjauti?

Tačiau 2026 m. pradžioje Baltijos šalys pasirašė „Karinio Šengeno" sutartį dėl Baltijos karinio mobilumo zonos - karinė technika per Baltijos šalis juda be sustojimo, be muitinės procedūrų.

Matyt, pasirašiusieji nežinojo, kaip daromos priedangos narkotikų tranzitui.

Ir žiūrėk tu man, po to prasidėjo ukrainietiškų dronų skraidymai per šias šalis. Tikriausiai sutapimas...

Gal karinių objektų rengimas Lietuvoje ir Lenkijoje aplink Kaliningrado sritį nėra tik gynybinis?

Lietuvos valdžios evakuacijos ir gyventojų perkėlimo planai karo grėsmės atveju yra sudedamoji nacionalinio saugumo strategijos dalis.

Ar mes siekiame prisišaukti karą ir išsinešdinti iš čia?

Todėl metas pradėti mąstyti. Visiems. Jei norime čia gyventi.

Vildamiesi vis naujais gelbėtojais, beviltiškos ir kaskart Seimo bei Prezidento rinkimuose perrenkamos valdžios taip nepakeisime.

Dalios Grybauskaitės valdymo metu susirikiavo uždaro veikimo erdvė valstybės užvaldymui. Valdančios partijos išlaikomos biudžeto lėšomis, kitos partijos vos gyvos iš formalių partijų narių mokesčių ir fizinių asmenų simbolinio dydžio aukų rinkimų metu. Todėl rinkimų užstato sumokėjimas ir jo sumokėjimo technika tapo didele problema nesisteminėms partijoms ir nuolatiniu taikiniu konjunktūriškai surikiuotai VRK.

Todėl Seimas nuosekliai didina VRK galias.

VRK - neliečiama šventa karvė. Kaip Indijoje karvės.

„Nemuno aušros" pavyzdys parodė, kiek reikėjo sutelkti ir administracinio resurso tam, kad keliasdešimt naujų narių atsirastų Seime, kurie kol kas ne daug ką pakeitė esminiais klausimais. Ir ši partija neatsisako valstybės lėšų, t. y. nesiekia keisti valstybės užvaldymo sistemos.

Partiniam paklusnumui puikiai tarnauja rinkimai daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje.

Pagrindine nesisteminėmis prisistatančių partijų problema, kuri prieš kiekvienus rinkimus tesukelia naujų gelbėtojų iliuziją, matau tai, kad jos gyvena tarpusavio konkurencijos gyvenimą, tačiau nebando drauge spręsti visuomenei aktualių klausimų. Jei viena jų ką nors pradeda, tai kita, kaip taisyklė, neparemia.

Todėl ir nesu jokios partijos narys.

Ir būti Seimo nariu tokioje sistemoje nematau prasmės.

Visuomenė beviltiškumą atskleidžia siūlymais imtis nekonstitucinių veiksmų, nedalyvavimu rinkimuose. To tik ir reikia valdančiųjų ratui.

Ką daryti?

2024 metų rinkimuose susitelkę Lietuvos visuomenės tarybos ir Stebėtojų gildijos stebėtojai pirmą kartą Lietuvoje pabandėme rinkimus stebėti ne dėl parodomojo vaizdo („Baltųjų pirštinių", įkurtų prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus, imitacinė veikla), bet stebėti realiai ir sistemiškai.

Mokėmės tai daryti.

Pamatėme nusivylimą vienkartinių bendrakeleivių, kurie nebetęsė šios veiklos, nes Prezidento rinkimų nelaimėjo eilinis atsiradęs gelbėtojas.

Tačiau ir kukliomis pasiaukojusių stebėtojų pajėgomis Seimo rinkimuose surinkome VRK nurodymais apygardų ir apylinkių komisijoms draudžiamus mums teikti duomenis, kurie patvirtino 22 iš 71 rinkimų apygardos vykdomus sisteminius rinkimų pažeidimus.

Svarbiausi pažeidimai yra šie.

Visų pirma, nėra jokios rinkimų biuleteniams, kaip griežtos atskaitomybės dokumentams, privalomos apskaitos.

Prezidento rinkimų metu didžiulė dalis biuletenių perdavimo priėmimo aktų, kuriais biuleteniai buvo perduodami iš apygardų į apylinkes, yra be datų, be parašų, taisyti, braukyti, kaitalioti atbuline data.

Elektroniniai kandidatų parėmimo parašai neatitiko įstatymo reikalavimų - jie nekvalifikuoti, t. y. be sertifikuotos trečios šalies (Lietuvos atveju, Registrų centro) patvirtinimo.

Todėl ir buvo galimi tokie stebuklai, kaip per 20 tūkst. parašų Ingridos Šimonytės parėmimo parašų „surinkimas" per nepilną darbo dieną.

Ginčų teismuose dėka pasiekėme, kad teismas uždraudė VRK naikinti Prezidento rinkimų dokumentus, dalyje bylų pirmosios instancijos teismas tenkino Zigmo Vaišvilos ir Gedimino Ustinavičiaus skundus - panaikino VRK atsisakymus teikti stebėtojams ir signatarui Z. Vaišvilai Prezidento ir Seimo rinkimų dokumentus.

Seimo rinkimuose VRK pagamino 100 proc. rinkimų biuletenių ir 30 proc. jų rezervą išankstiniam balsavimui. Prieš balsavimo dieną šie 100 proc. rinkimų biuletenių privalėjo būti perduoti į rinkimų apylinkes. Mūsų surinkti įrodymai patvirtina, kad 22 iš 71 rinkimų apygardų per 20 proc. iš šių 100 proc. biuletenių buvo neperduota ir pasilikta apygardose.

Kodėl?

Jie po to nebuvo apskaityti, jų sugadinimo aktuose nenurodyti jų šaknelių numeriai. Turint omenyje tai, kad apygardų komisijose taip pat pasielgta ir su apygardoms grąžintais išankstiniame balsavime nepanaudotais biuleteniais, akivaizdu, kad būtent rinkimų apygardose buvo sudarytos sąlygos didžiausiam galimam manipuliavimui.

Biuletenių pervežimui nebereikia policijos apsaugos.

Todėl manau, kad neatsitiktinai Seimo rinkimų apygardos įsikurdavo net tuometinių Seimo narių patalpose susitikimams su rinkėjais. Pvz., vėl Seimo nare perrinktos Tėvynės Sąjungos narės Paulės Kuzmickienės kabinete Žirmūnuose.

Tos, kuri vadovavo Seimo Istorinės atminties komisijai, kuri per visą Seimo kadenciją nesiteikė net atsakyti 15-ai signatarų dėl iš Seimo dingusių Aukščiausiosios Tarybos valstybės atkūrimo dokumentų.

Seimo nario rinkimas Pasaulio lietuvių apygardoje - tai išvis ne rinkimai, o tragikomedija.

Surinktus duomenis apie šiurkščius sisteminius 2024 m. Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų pažeidimus, siūlymus dėl būtinų Rinkimų kodekso pakeitimų pateikėme Respublikos Prezidentui ir Seimui.

Tyla.

Tik dar kartą patvirtinta beveik tos pačios sudėties VRK.

Matydami šią, atrodytų, beviltišką situaciją, ėmėmės referendumų.

Nes po laimėjimų teismuose, vykdant 2021 - 2022 metų piliečių referendumo iniciatyvą dėl referendumo iniciatyvos kartėlės sumažinimo, 2022 m. Seimo priimtame Referendumo konstituciniame įstatyme parašų rinkimo terminas buvo prailgintas nuo 3 iki 6 mėnesių, numatytos referendumo iniciatyvos pristatymo laidos LRT televizijos ir radijo eteryje.

2022 metais teismo sprendimu ši iniciatyva buvo pratęsta.

Tačiau surinkti pavyko tik per 120 tūkst. parašų.

Pernai bandėme įregistruoti referendumo iniciatyvą dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo.

Nepavyko, nes teismas nusprendė, kad tam būtini 300 tūkst. rinkėjų parašų yra neliečiama konstitucinė vertybė. Tad lieka įtvirtinta 1989 m. lapkričio 3 d. priimta Lietuvos TSR konstitucinė 300 tūkst. rinkėjų parašų norma („sovietinė", nors išsijuosę kovojame su „sovietiniu" palikimu), bet ne 50 tūkst. rinkėjų parašų konstitucinė tarpukario Lietuvos Respublikos norma.

Neleido mums įregistruoti ir referendumo iniciatyvos dėl valstybės finansavimo partijoms uždraudimo, dėl nekilnojamo turto mokesčio piliečiams panaikinimo.

Pažeisime ES reikalavimus.

Nors Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad ES teisė turi taikymo pirmenybę prieš įstatymus, tačiau ES teisės pirmenybė netaikoma Lietuvos Konstitucijai.

Šiuo metu vykdoma tik viena įregistruota piliečių referendumo iniciatyva - dėl Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo, kad Konstitucija gintų teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Pasirašymas už šią referendumo iniciatyvą (www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124 elektroniniu būdu ir popieriniuose piliečių parašų rinkimo lapuose, žr. informacijos www.k23/lt ir www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000696120/speciali-laida-referendumo-iniciatyvai-pristatyti) ir šios iniciatyvos parėmimas auka iki 70 eurų į sąskaitą LT517189900619724694 - tai dar ne pats referendumas, tai ne agitacija balsuoti „už" ar „prieš".

Nes dar nėra už ką balsuoti - referendumas nepaskelbtas.

Kol kas tai - tik sąlygų visiems Lietuvos rinkėjams pasisakyti šiuo klausimu sudarymas.

Mūsų pagarbos vienas kitam klausimas.

Jei kas nors manote kitaip, siūlykite, ką galima padaryti realiai.

Teismų sprendimais šią referendumo iniciatyvą pavyko pratęsti iki š. m. rugpjūčio 11 d. ir gauti iniciatyvinei grupei teisę stebti elektroninio pasirašymo už šią iniciatyvą duomenis realiu laiku.

Ar tai blogai?

Seime jau priimta svarstymui Igno Vėgėlės pateikta Rinkimų kodekso pataisa, kad ir kandidatai rinkimų metu galėtų stebėti elektroninio parėmimo duomenis.

Ar ir tai blogai?

Seimo nutarimo slenkstį jau mina ir projektas dėl patariamojo referendumo dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais.

Ar tai blogai?

Todėl būkime ne tik Lietuvos piliečiais, bet ir gerbkime vienas kitą ir kitą nuomonę.

Mokykimės išklausyti vienas kitą ir mąstyti, gerbti savo istoriją, kokia ji bebūtų buvusi.

Ir pamąstykime, kodėl VRK trukdo mums būti piliečiais, kodėl viešai praktiškai nėra informacijos apie šią referendumo iniciatyvą?

Gal dėl to, kad tai nesutampa su valdžios siekiu mus pažaboti?

Ginčai su VRK teismuose tęsiasi. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.

O Jūs, už šią referendumo iniciatyvą dar neapsirašiusieji, ką mąstote?