1 nuotr.Marijos žemėje šis žodis nusipelnė tautinio paminklo. Gigantiško, tvaraus, iš nepramušamo, šarvinio bukumo plieno - kaip ir dauguma imitacinio valstybingumo apraiškų.
Nes viskas, kas svarbiausia, tikrinių lietuvių gyvenime prasideda tik po "bet". Iki tol eina dūmų uždanga ir įžanginės nejautros kaldrytė.
Net šeimoje „Aš tave labai myliu, bet..." reiškia pasiruošk, mielasis, tuoj pasigailėsi.
Darbe: "Jūs puikus darbuotojas, bet..." vertimas - tai dėžę daiktams jau gali atsinešti.
Vyriausybės ataskaitoje: "Valdžia daug nuveikė, bet..." tuoj paaiškės, kad kainos kilo, mokesčiai padidėjo, visi vogė išsijuosę, o kaltas Putinas.
Europos Parlamente: „Mes labai gerbiame žmogaus teises, bet..." tuoj visas teises išneš pro galines duris ir įridens svarbiausią europinę vertybę - didžiulį falą.
Pas specialistą po pusantrų metų laukimo: „Tyrimai jūsų neblogi, bet..." - ir per tris sekundes mintyse padalinsi turtą, atsisveikinsi su artimaisiais ir šimtąjį kartą pasižadėsi sveikai gyventi nuo pirmadienio, nors tai jau nepadės.
Bankai subtilūs: „Jūs mums labai svarbus klientas, bet..." ruoškitės, rytoj peržiūrėsim sutartį, nustatysim nepakankamą užstatą ir pareikalausim grąžinti paskolą poryt.
"Mes gyvename laisvoje šalyje, bet..." prieš kalbėdamas gerai apsidairyk.
„Mes nesikišame į jūsų pasirinkimus, bet..." spalvotą lankstinuką su teisingų nuomonių sąrašu rasite pašto dėžutėje. Papildomai supažindins vadovas prieš organizuotai vykstant į MGB užpakalio gelbėjimo mitingėlį.
„Žodžio laisvė yra demokratijos pagrindas, bet..." mes padėsime jums suprasti, ką pridera galvoti atsakingam Ukrainos savivaldybės piliečiui.
"Demokratija reiškia laisvę, bet..." kritiškai mąstyti galima tik iš anksto suderintomis kryptimis, nepažeidžiant Kupriuko Muzikanto eilėraščių beprasmybės.
"Priešas yra visur, bet..." jis stebuklingai išdygsta šalia, kai valdžiai reikia nukreipti dėmesį nuo nacistinio idiotizmo ar naujų valstybės išvogimo aferų.
„Mes nesekame piliečių, bet..." telefonas visada žino, apie ką vakar vienas virtuvėje kalbėjaisi su televizoriumi.
„Ekspertai vieningai sutaria, bet..." nesutinkantieji labai greit nustoja būti ekspertais.
„Biudžete trūksta lėšų, bet..." poligonams, patarėjams, auksiniams šaukštams ir reprezentacijai jų kažkaip visada atsiranda.
„Žiniasklaida nepriklausoma, bet..." visos antraštės kiekvieną rytą atrodo parašytos viename kabinete prie to paties kavos aparato.
„Visuomenė nėra gąsdinama, bet..." jei savaitę nebūtų naujo "skandalo", Žemaitaičio ir rusų, Programoje Vremia-Panorama liktų tik orų prognozė.
„Valdžia pasitiki piliečiais, bet..." juos reikia nuolat sekti, ravėti ir auklėti lyg prisigėrusią paauglių klasę ekskursijoje.
„Mes niekada taip gerai negyvenome, bet..." kas skaičiuojate centus prie kasos ir ieškote akcijų grikiams - paaukokite maltiečių sriubytėms, kurias vargšams iškilmingai prieš kameras pilstys sotūs ponai, atsakingi už skurdą.
„Televizijos debatams reikia balanso, bet..." teisinga diskusija reiškia keturis valdžios pakalikus ir vieną naivuolį, atvestą viešam apspjaudymui.
„Žodžio laisvė yra demokratijos pamatas, bet..." kuo garsiau vardan jos tyli LRT studijose, tuo daugiau bukuomenė bijo ką nors pasakyti darbe ar internete.
IŠVADA. Seniai išmokau neklausyti pirmos sakinio dalies. Tai tik kalbiniai nuskausminamieji ir moralinis vazelinas. Tikroji valdžios kliedesių išmintis visada smirdi už mažo, kuklaus žodelio "BET".
